Savo komentarą apie šios situacijos teisėtumą DELFI atsiuntė teisininkė Evelina Davidavičiūtė:

„Klausimas, ar Vyteniui gali grėsti nemalonumai, su teise nesusijusiam žmogui iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keistas ar net amoralus. Juk pilietis tik išmaniai ieškojo sau priklausančio turto.

Tačiau, tokia tikimybė yra. Vyteniui pačiam gresia teisinė atsakomybė už jo atliktą nuotraukų paviešinimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtinta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. 

Kodekse taip pat numatomos ir išimtys, kada, visgi tokias nuotraukas galima viešinti be asmens sutikimo. Numatoma, kad jei veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad šios įstatymo nuostatos galėtų būti netaikomos ir teisė į atvaizdą ir asmens privatumą galėtų būti ribojama tik valstybės saugumo, visuomenės saugos ir šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. būtina sąlyga paskelbti informaciją apie privatų asmens gyvenimą be to asmens sutikimo yra tik teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti tokią informaciją.

Taigi,  tik teismas, išsiaiškinęs visas aplinkybes, galėtų nuspręsti ar šiuo konkrečiu atveju asmenų nuotraukų paviešinimas buvo būtinas ir pateisinamas siekiant atskleisti galimai įvykdytą nusikaltimą bei apsaugoti asmens teisę į nuosavybę.“

Į tą patį klausimą kiek drąsiau atsakė „Žinių radijui“ kalbėjusi teisininkė Liudvika Meškauskaitė:

„Mano galva, labai žmogus išmaniai pasielgė ir tikrai aš, bent iš to, ką girdėjau, jokio čia pažeidimo nematau. Matot, yra bendra taisyklė, kad atvaizdas yra žmogaus privatumo dalis ir jo negalima viešinti be žmogaus sutikimo. Tai yra bendra taisyklė. Bet, kaip visada, taisyklės turi tam tikras išimtis. Yra trys išimtys, kada galima vis dėlto šios bendros taisyklės nepaisyti: kai žmogus yra viešoje vietoje, kai informacija yra susijusi su jo tarnybinėmis pareigomis, yra visuomeninis interesas, ir kai yra daromas teisės pažeidimas.

Taigi šiuo atveju tų nuotraukų paviešinimas turėjo tam tikrą tikslą, tai nebuvo savitikslis paviešinimas iš smalsumo, kad pažiūrėkit, kaip atrodo koks nors pilietis. Tai buvo praradusio telefoną žmogaus bandymas jo ieškoti. Taigi manau, kad tas atvaizdo paviešinimas buvo apdairus, nes, kaip matote, žmogus iš tikro nepaviešino vaikų atvaizdo, ir jis paviešino su tikslu susirasti savo daiktą, kuriuo buvo naudotasi (šitos nuotraukos pateko būtent į jo telefoną). Todėl aš manu, kad tai buvo proporcingas elgesys“.

Telefono pirkėjai rizikavo ir tikriausiai nukentės

Abi teisininkės teigia, kad šioje situacijoje labiausiai nukentėjusiais liks telefoną iš taksisto perėmusieji asmenys:

„Sudarydami bet kokį sandorį mes kartu turime prisiimti tam tikrą riziką. Jeigu tu perki telefoną, tai telefonai yra parduodami tam tikrose parduotuvėse su dokumentais ir tu esi įsitikinęs, kad perki tikrai „švarų“ daiktą. Jeigu tu perki kur nors, aš čia nenoriu minėti vienos turgavietės ar kitos, ir kai tu neturi dokumentų arba kai tu daiktą įsigyji kur nors ten susitikęs žmogų gatvėje tiesiog ar galbūt važiuodamas tuo pačiu taksi, tai tu prisiimi tam tikrą riziką: gal tas daiktas, tarkim, vogtas, gal tas daiktas pamestas, gal dar koks nors kitoks... Tai yra tam tikra rizika ir šiuo atveju šita rizika suveikė. Manau, kad čia tikrai žmogus, kuris tokiu būdu ieškojo savo telefono, įstatymams nenusižengė, bent aš, būdama teisėja, tikrai nerasčiau čia pažeidimo“, - sakė L. Meškauskaitė.

„Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams. Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad nustačius pavogto daikto įgijėją, nepaisant to, ar jis yra sąžiningas ar ne, šiam asmeniui tektų grąžinti turimą daiktą jo teisėtam savininkui. Vėliau sąžiningas įsigijėjas turėti teisę nukreipti savo reikalavimą į asmenį, iš kurio įsigijo vogtą daiktą.

Tad, moralas čia paprastas: nei turgaus pardavėjai, nei taksistai, nei visokie įtartini asmenys nėra įgalioti telefonų platintojai. Tad, prieš perkant tenka tik pačiam apsispręsti ar esi toks lengvatikis, kad daiktas be dokumentų prieš tai įgytas sąžiningu būdu“, - antrino E. Davidavičiūtė.

Patardama, ką Vyteniui daryti toliau, advokatė L. Meškauskaitė sakė, jog jeigu dabartiniai telefono savininkai negrąžins jo savo noru, reikėtų pareikšti vindikacinį ieškinį.

„Būtų protingiausia, kad tą telefoną žmonės tiesiog atiduotų, o jeigu būtų taip jau teisiškai koks nors didesnis dalykas, tai tiesiog yra vadinamasis vindikacinis ieškinys, kada prašoma išreikalauti daiktą iš neteisėto valdymo. Dėl telefono čia, matyt, nereikėtų bylinėtis, turėtų jį šiaip atiduoti. Bet jeigu ne – yra vindikacinis ieškinys, t. y. turto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo. Parodžius savo dokumentus, kad tai yra jo dokumentai, kad jis jį prarado, paprasčiausiai paliko taksi, ir viskas, tada šitas vindikacinis ieškinys turėtų būti patenkintas“, – „Žinių radijui“ teigė L. Meškauskaitė.

Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą galite rasti čia.

Vytenio telefonas išvažiavo į Baltarusiją

DELFI susisiekė ir su pačiu istorijos herojumi – jis papasakojo, jog, dabartinio telefono turėtojo sesers teigimu, telefonas šiuo metu yra Baltarusijoje, perduotas pareigūnų ekspertizei. Ekspertizės pobūdis ir tikslai nėra žinomi.

Baudžiamosios bylos dėl telefono pasisavinimo Vytenis neinicijavo – esą, kol kas norėtųsi išbandyti visus taikius įrenginio susigrąžinimo variantus.