Sudarinėjant reitingą atsižvelgiama į informacinių technologijų srities pasiekimus per 2011 metus 142 valstybėse. Valstybės vietą bendrame sąraše lėmė politinės ir įstatyminės aplinkos palankumas, verslo ir inovacijų aplinka, infrastruktūra bei skaitmeninio turinio prieinamumas, paslaugų prieinamumas, gyventojų įgūdžiai, gyventojų skaitmeninių technologijų naudojimas, verslo skaitmeninių technologijų naudojimas valdžios institucijų skaitmeninių technologijų naudojimas, įtaka valstybės ekonomikai, įtaka visuomenei.
Prasčiausio įvertinimo susilaukė Lietuvos politinė ir teisinė aplinka, geriausiai – paslaugų prieinamumas.
Valstybės vertintos pagal politinę ir įstatyminę aplinką (susumavus visus veiksnius Lietuva – 53 vietoje): valdžios efektyvumą (Lietuva – 96 vietoje), įstatymus, susijusius su informacinėmis technologijomis (38), teismų nepriklausomybe (84), teisinės sistemos efektyvumą sprendžiant ginčus (83), teisinės sistemos efektyvumą vertinant nusiskundimus valdžios sprendimais (63), intelektinės nuosavybės apsaugą (73), programinės įrangos piratavimo dažnumą (40), teisinių veiksmų nuo skundo iki rezultato kiekį (18), teisinių veiksmų nuo skundo iki rezultato trukmę dienomis (8).
Verslo ir inovacijų aplinka Lietuvoje įvertinta šiek tiek geriau – esame 49 vietoje. Šioje kategorijoje vertinta pagal naujausių technologijų prieinamumą (38), rizikos kapitalo prieinamumą (101), pelno mokesčius (89), dienų, per kurias galima pradėti naują verslą, kiekį (88), procedūrų, reikalingų pradėti naują verslą, kiekį (46), vietinės konkurencijos intensyvumą (64), piliečių su trečio lygio išsilavinimu kiekį (11), vadybos mokyklų kokybę (66), valdžios pagalba pažangiosioms technologijoms (96).
Infrastruktūros ir skaitmeninio turinio kategorijoje Lietuva atsidūrė 35 pozicijoje iš 142. Ji buvo vertinama pagal pagaminamos elektros kiekį vienam gyventojui (52), mobiliojo ryšio tinklų padengimą skaičiuojant populiacijos procentais (1), interneto ryšio su užsieniu spartą (30), saugių interneto tarnybinių stočių kiekį (34), skaitmeninio turinio prieinamumą (18).
Labiausiai džiugina paslaugų prieinamumo kategorija, pagal kurią Lietuva šoktelėjo į 6 poziciją. Šioje kategorijoje vertinti pokalbių mobiliaisiais telefonais kaina (55), fiksuoto plačiajuosčio interneto ryšio kaina (10), konkurencija interneto ir telefonijos rinkose (62).
Gyventojų įgūdžių kategorijoje Lietuvoje pasaulyje užima 30 vietą. Šioje kategorijoje vertina švietimo sistemos kokybė (64), matematikos ir gamtos mokslų programų kokybė (21), asmenį, įgyjančių vidurinį išsilavinimą, dalį (36), suaugusių žmonių raštingumą (4).
Individualių skaitmeninių technologijų naudojimo kategorijoje Lietuva yra 32 vietoje: vertina pagal mobiliojo ryšio abonentų kiekį gyventojui (12 vieta), asmenų, besinaudojančių internetu kiekį (37), namų ūkių su asmeniniais kompiuteriais kiekį (44), namų ūkių su interneto ryšiu kiekį (34), plačiajuosčio interneto naudotojų kiekį (30), mobiliojo plačiajuosčio ryšio naudotojų kiekį (35), virtualių socialinių tinklų naudojimą (30).
Technologijų panaudojimo versle kategorijoje Lietuva atsidūrė 38 vietoje. Vertinta pagal technologijų panaudojimą įmonių lygmenyje (53), inovacijų kūrimą (48), patentų kiekį (39), interneto naudojimą versle (7), investicijas į personalo mokymus (65).
Tuo tarpu skaitmeninių technologijų panaudojimas valdžios sektoriuje pagal sąrašą (49 vieta) atrodo kiek prasčiau: vertinta pagal valdžios teikiamą prioritetą skaitmeninėms technologijoms (70), skaitmeninių technologijų svarbą valdžios vizijoms (71), valdžios internetines paslaugas (29).
Pagal skaitmeninių technologijų svarbą ekonomikai Lietuva atsidūrė 30 vietoje. Vertinta IT įtaka naujiems produktams ir paslaugoms (26), su IT sritimi susijusių patentų kiekis (43), IT įtaka naujiems organizacijų modeliams (23), žiniomis grįstų darbo vietų procentinę dalį (21).
Technologijų įtakos visuomenei požiūriu atsidūrėme 24 vietoje. Vertinta technologijų įtaka pagrindinių paslaugų (sveikatos, švietimo, finansinių paslaugų ir kt.) naudojimui (37), interneto prieiga mokykloje (27), IT įtaka valdžios efektyvumui (33), e-dalyvavimo indeksas (19).
Pasaulinio IT išsivystymo Top-25:
| Vieta | Šalis | Balai (1-7) |
| 1 | Švedija | 5,94 |
| 2 | Singapūras | 5,86 |
| 3 | Suomija | 5,81 |
| 4 | Danija | 5,7 |
| 5 | Šveicarija | 5,61 |
| 6 | Olandija | 5,6 |
| 7 | Norvegija | 5,59 |
| 8 | JAV | 5,56 |
| 9 | Kanada | 5,51 |
| 10 | Jungtinė Karalystė | 5,5 |
| 11 | Taivanis | 5,48 |
| 12 | Pietų Korėja | 5,47 |
| 13 | Honkongas | 5,46 |
| 14 | Naujoji Zelandija | 5,36 |
| 15 | Islandija | 5,33 |
| 16 | Vokietija | 5,32 |
| 17 | Australija | 5,29 |
| 18 | Japonija | 5,25 |
| 19 | Austrija | 5,25 |
| 20 | Izraelis | 5,24 |
| 21 | Liuksemburgas | 5,22 |
| 22 | Belgija | 5,13 |
| 23 | Prancūzija | 5,12 |
| 24 | Estija | 5,09 |
| 25 | Airija | 5,02 |
| 31 | Lietuva | 4,66 |
| 41 | Latvija | 4,35 |
