Vertėjų darbe naudojamos vertimo programos, tokios kaip "Trados" ir kitos, yra populiarios pasaulinėje rinkoje. Tekstą verčiantis asmuo naudojasi savo ar kitų vertėjų sukurta duomenų baze, į kurią patenka išverstos frazės ir tekstai. "Trados" vertimo programa interneto prekyvietėse kainuoja 795 eurus (2743 litus).

Dauguma Eltos kalbintų vertimo agentūrų sutiko, kad atliekant didelės apimties vertimus tokia programa ir joje sukaupta duomenų bazė padeda vertėjui parinkti vienodus terminus, vartojamus verčiamame tekste.

Vertimų biuro "Magistrai" direktorius Audrius Pleikys Eltai sakė, jog vertimo programos pasaulyje yra naudojamos ir paklausios. "Lietuvoje šiai rinkai yra kur plėstis", - sakė jis.

Didmenine prekyba užsiimančios įmonės "Tildė IT" atstovai teigė tokių vertimų programų neparduodantys, nebent būtų individualus pageidavimas užsakyti.

Bendrovės "Alnos biuro sistemos" informacijos projektų vadybininkas Arūnas Vaitekūnas patvirtino, jog jie taip pat neprekiauja vertimo programomis, kurios, tiesa, neturi automatinio vertimo galimybės.

Dauguma vertėjų įsigyja vertimų programas iš užsienio. Pasak vertimų biuro "Skrivanek" vadovės Aleksandros Čepelevič, šią vertimų programą parūpino vertimų biuro buveinė Čekijoje. Vertimų biuro "Diskusija" vadovė Asta Rusakevičienė teigė programą įsigiję iš pačios "Trados" kompanijos užsisakę internetu.

Pasak A. Čepelevič, vertimų programos yra labai naudingos, ypač verčiant didelės apimties dokumentus. Pavyzdžiui, kai dešimt vertėjų verčia tą patį tekstą, vertimų programų dėka palaikoma ta pati terminologija. "Tokių programų naudojimas apsimoka, kai užsakovas pateikia didelės apimties vertimą. Tai klientams leidžia sutaupyti kaštus - pagal tai, kiek yra pasikartojančių frazių, kurių nebereikia iš naujo versti, atitinkamai sumažinama vertimo kaina - iki 30 proc.", - sakė "Skrivanek" direktorė.

"Astranetos" vadovė Jurgita Latvėnaitė sakė, jog "Trados" - reikalinga programa, kai užsakomi ilgalaikiai vertimų projektai, - žodynui, terminijai vienodinti. "Didelis privalumas, jei paslaugas siūlantis vertėjas turi "Trados", - teigė ji. Į klausimą, ar vertimo programos populiarios Lietuvoje, J. Latvėnaitė atsakė, jog "paklausa yra, tačiau kainuoja nemažus pinigus".

Vertimų programas dažnai įsigyja patys vertėjai, ne biurai. Pasak J. Latvėnaitės, didelius projektus atliekantys vertėjai gauna ir didelius honorarus, tad gali sau leisti tai įsigyti. "Už kokybę mokami didesni honorarai", - teigė ji.

Vertimų biuro "Kalbų gausa" direktorė ir Vertėjų gildijos narė Daiva Kavaliauskienė sakė, jog skeptiškai žiūri į vertimų programomis besinaudojančių vertėjų paslaugas. Pasak jos, po to reikia tekstus redaguoti, vertimai nekokybiški.

Kai vertėjas pats teksto po to neredaguoja, neperžiūri ir tik aklai pasitiki vertimo programa, rezultatas ne koks. "Jei kompiuteris parenka iš žodyno pirmąją žodžio reikšmę, o reikia penkioliktos, kokio lygio tas vertimas? Tada reikia dar dviejų teksto tikrintojų", - teigė D. Kavaliauskienė.

Pasak jos, kai kurie vertimo programas įsigiję asmenys, net neturintys jokios patirties, siūlo savo vertimo paslaugas ir mano, kad tai bus lengvas ir greitas uždarbis. Tuo pačiu D. Kavaliauskienė teigė, kad būna daug paprastų, nekokybiškų vertimo programų. Ji patvirtino, kad yra užsakovų, ypač užsienio, kurie pageidauja, kad būtų naudojama vertimo programa.

Panevėžyje įsikūrusio vertimų biuro "Lingvoservisas" vadovas Ričardas Pagirys sakė, kad nėra tiek vertimo darbų, kad reikėtų naudotis vertimo programomis. "Tai būtų pravartus dalykas, jei vertimo tekstai būtų standartizuoti, pavyzdžiui, Europos Sąjungos dokumentai. Tuo pačiu - kaip mašina beišvers, kalbos mokėjimo trūkumų neišvengsi", - sakė R. Pagirys.

Vertimų biurų atstovai sutiko, kad automatinė vertimų sistema, kurios į lietuvių kalbą dar nėra, neatstos profesionalaus vertėjų darbo ir tiks tik paprastiems, neoficialiems vertimams.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)