Tai reiškia, kad tiek žmogiškaisiais ištekliais besiremiantis IRT sektorius, tiek kiti, ypač paslaugų sektoriai, rizikuoja tapti mažiau konkurencingi, komentuoja „Infobalt“.
„Nors pastaraisiais metais baigiančių studijas IRT specialistų skaičius siekia apie 3 tūkst., tačiau dėl keletą metų mažėjusios technologijų studijų paklausos tarp abiturientų jau 2014 m. šias profesijas įgijusių jaunų specialistų sumažės iki 2 tūkst. per metus. Tuo tarpu įmonių apklausa rodo tolesnį poreikio augimą. Tai tiesiogiai darys įtaką Lietuvos ambicijoms tapti aukštųjų technologijų šalimi, nes IRT sektorius šiandien sukuria pusę aukštų technologijų produkcijos Lietuvoje“, - teigia „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.
Sunku mokytis
Pasak A. Plečkaičio, be demografinių priežasčių, mažėjantį IT studijų populiarumą gali lemti įvaizdis – esą nors rinkoje manoma, kad IT specialistai uždirba gerai, prestižiškesnėmis laikomos teisės ar verslo vadybos specialybės. „Be to, studijuoti IT nėra lengva. Neturime išsamios statistikos po studijų reformos, tačiau iki jos iš šių specialybių išstodavo apie 50 proc. studentų“, - DELFI sako „Infobalt“ inovacijų vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, Europoje atliktų tyrimų duomenimis, „vaikai savo gyvenimo kelią renkasi jau mokyklose“.
„Ir jei tuo metu jų nesudomina IT, neparodomos kūrybiškumo galimybės, vaikai nežiūri į IT kaip į galimybę pasireikšti. Tad vienas iš mūsų tikslų yra kartu su viešuoju sektoriumi mokyklose parodyti technologijų sektoriaus patrauklumą, jame esančias galimybes kūrybiškumui“, - teigia A. Plečkaitis.
Pasak jo, visos šalies mastu reikia pradėti dirbti su visomis moksleivių grupėmis – tai leistų sušvelninti specialistų trūkumo pasėkmes ūkiui, turėtume daugiau specialistų ir mažiau bedarbių.
„Švarių specialistų fabrikėlis“
Savo ruožtu „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas pripažįsta jaučiantis į IT bendroves ateinančio jaunimo stygių.
„Specialistų migravimas tarp įmonių yra žymiai didesnis nei šviežio kraujo atėjimas. Be to, jei norime eiti aukštųjų technologijų keliu, reikia kurti jaunas kompanijas. O jaunimo, kuris drąsiai imtųsi kažką kurti, matome mažai, net mažiau nei Estijoje“, - DELFI kalba M. Glodas.
Jis pastebi ir tai, kad Lietuvos aukštosios mokyklos ruošia bendrųjų IT žinių specialistus. „Fundamentalūs dalykai yra būtini, tačiau pas mus nepakanka IT mokymo srities „persismelkimo“ į kitas sritis – kuomet žinoma ir IT, ir, pavyzdžiui, medicina, chemija ar fizika, kad atėjęs dirbti specialistas pasakytų, kaip sujungus IT ir kitą sritį kurti naują produktą. O dabar mes turime „švarių specialistų fabrikėlį“, - teigia M. Glodas.
