Tai buvo jau nebe pirmas J. Waleso apsilankymas Lietuvoje – pirmąkart jis, tuomet dar vargu ar kam žinomas žmogus (išskyrus nedidelį būrelį „Wikipedia“ entuziastų) mūsų šalyje lankėsi 2005 metais, kuomet į asmeninį susitikimą su J. Walesu buvo kviečiami visi norintys, o atvyko netgi šeši žmonės (įskaitant patį J. Walesą, jį lydėjusią viešnią iš Atvirojo kodo instituto ir kelionę po Lietuvą organizavusius Domą Mituzą bei Mindaugą Voldemarą). Taigi, visiškai pagrįstai galima teigti, kad antrasis vizitas į Lietuvą buvo susilaukė kur kas daugiau susidomėjimo – pagrindinė konferencijos salė buvo sausakimša.
Laisvosios interneto enciklopedijos „tėvas“ papasakojo, kaip apsilankęs Seimo narį Česlovą Juršėną 2005 metas buvo supažindintas su „Wikipedia“ faktinėmis klaidomis skirtingų kalbų versijose apie tuos pačius dalykus. Tiesa, prisimindamas pirmąjį savo apsilankymą Lietuvoje ir pats J. Walesas pasakojime įvėlė keletą faktinių klaidų. Galbūt neskaudu, kad jis neprisiminė Č. Juršėno pavardės (ir pats pasiteisino – netgi jei prisimintų, tikriausiai nesugebėtų ištarti), tačiau teiginys, kad Žalgirio mūšis vyko tarp lietuvių ir lenkų kiekvienam bent kiek mokyklos suolą Lietuvoje ar Lenkijoje trynusiam piliečiui būtų visiškai nepriimtinas (išsamiau šį vizitą savo tinklaraščiuose aprašė jau minėti enciklopedijos entuziastai Mindaugas Voldemaras ir Domas Mituzas).
Konferencijos svečias ir pagrindinis pranešėjas pasidžiaugė, kad Lietuvoje „Wikipedia“ turinio kūrėjų, lyginant su naudotojais, kiekis yra labai didelis – Pietų Korėjoje, nors interneto ir laisvosios enciklopedijos vartotojų nestinga, visgi turinio kūrėjų yra mažai, nepaisant to, kad žmonės toje šalyje yra puikiai išsilavinę.
Pasak J. Waleso, statistinis „Wikipedia“ turinio autorius – 26 metų vyras (moterų turinio kūrėjų yra tik 13 proc.), o mokslo daktarų procentinė dalis tarp kūrėjų yra dukart didesnė nei bendroje populiacijoje. Dabar stengiamasi padidinti moterų turinio kūrėjų kiekį – turinio redagavimo sistema, pasak J. Waleso yra pernelyg sudėtinga ir prieinama tik geekams, todėl daugelis žmonių vengia ja naudotis – ja nesinaudoja net ir J. Waleso tėvas. Tai yra priežastis supaprastinti sistemą ir padidinti jos suprantamumą su kompiuteriais rečiau susiduriantiems žmonėms.
Iki šiol į šią enciklopediją surašyta 20 mln. straipsnių 270 skirtingų kalbų (tiesa, pats J. Walesas tam tikros kalbos turinio kūrėjų bendruomenės egzistavimą pripažįsta tik tuomet, kai straipsnių kiekis perkopia 1000 ribą – tokių bendruomenių esama 200). „Wikipedia“ darbuotojų ir savanorių kiekio santykis yra įspūdingas: oficialiai enciklopedijos prižiūrėtojų grupėje dirba mažiau nei 100 žmonių, o savanorių esama apie 100 000. Enciklopedijoje kas mėnesį registruojama daugiau nei 460 mln. unikalių lankytojų. Tai yra penkta pagal lankomumą svetainė pasaulyje ir jaunesniems žmonėms žodis „Wikipedia“ dabar yra žinomas labiau nei „enciklopedija“.
„Vienas mokytojas paklausė savo penkiolikmetės mokinės ar ji žino kas yra enciklopedija. Toji atsakė klausimu: „Ar tai yra kažkas panašaus į „Wikipedia“?, - iliustruodamas jaunimo suvokimą sakė J. Walesas.
Enciklopedijos sumanytojas nustebino paaiškindamas, kas iš esmės visi „Wikipedia“ įrašai kinų kalba buvo parašyti žmonių, gyvenančių už Kinijos ribų – tiesa, tokių žmonių yra tiek pat, kiek Vokietijoje iš viso yra gyventojų, taigi, ir pats enciklopedijos projektas kinų kalba yra itin sėkmingas. Tokia padėtis susiklostė dėl to, kad pastaruosius trejus metus „Wikipedia“ Kinijoje buvo blokuojama ir prieigos draudimas buvo pašalintas tik artėjančių olimpinių žaidynių Pekine proga. Enciklopedija Kinijoje buvo blokuojama dėl to, kad patys enciklopedijos kūrėjai nesutiko cenzūruoti dalies turinio motyvuodami tuo, jog prieiga prie informacijos yra prigimtinė žmogaus teisė, kurios „Wikipedia“ nepažeidinės.
Tiesa, iš Kinijos pusės vis dar cenzūruojama informacija apie įvykius Tianianmenio aikštėje, apie Taivanio nepriklausomybės siekį ir disidentus.
Kalbėdamas apie enciklopedijos įrašų skirtingomis kalbomis skirtumus J. Walesas paaiškino, kad tų skirtumų iš tiesų nėra daug. Be abejo, tenka susitaikyti su tuo, kad kai kuriomis kalbomis įrašų nėra daug ir jie nėra išsamūs, tačiau gana dažnai jie būna beveik identiški.
Įdomu buvo sužinoti kuo skiriasi enciklopedijos skaitytojai skirtingose šalyse. Atlikus statistinį tyrimą paaiškėjo, kad absoliuti dauguma lankytojų iš Japonijos domisi pop kultūra – ir tuo tikriausiai nederėtų stebėtis, nes domėjimasis pop kultūra pastebimas ir realiame gyvenime.
Kitas įdomus faktas – kad lankytojai iš Vokietijos kur kas labiau nei kiti domisi geografija, o lankytojai iš Prancūzijos ir Ispanijos nevengia paskaitinėti su seksu susijusių temų.
Kelias į sėkmę - ne rožėmis klotas
Antroji verslo idėja buvo paieškos variklis – tais laikais dar net „Google“ nebuvo. J. Walesas sukūrė paieškų svetainę „3apes“. Jis lankytojams siūlė įrašyti į laukelį tai, kas jiems reikalinga, ir beždžionės viską rastų. Tiesa, pats J. Walesas nesuvokia dėl ko tas paieškų variklis nebuvo populiarus.
Nepasiteisino ir idėja sukurti interneto reklamų sistemą, kurioje už reklamavimą buvo galima susimokėti arba pinigais, arba nukreipiamu turiniu – nepraėjo nė trys mėnesiai, kol interneto šiukšlių siuntinėtojai iš Kinijos išmoko piktnaudžiauti sukurta sistema.
Tuomet kilo idėja sukurti nemokamą enciklopediją „Nupedia“. Tai buvo nemokama enciklopedija, į kurią įtraukiamus ekspertų rašomus straipsnius turėjo tikrinti kiti ekspertai. Deja, per pirmuosius enciklopedijos metus dėl griežto recenzavimo proceso tie ekspertai per savo akis sugebėjo praleisti tik 21 įrašą. Pirmieji 12 enciklopedijos įrašų J. Walesui kainavo apie 250 000 dolerių.
Po šios nesėkmės šovė išganinga mintis – sukurti kiekvieno panorėjusio laisvai redaguojamą enciklopediją be jokio verslo plano, be reklamų. Ir tai buvo pirmasis sėkmės susilaukęs J. Waleso projektas.
Po kurio laiko buvo realizuotas ir antras sėkmingas J. Waleso projektas – „Wikia“, kuris sugebėjo iš tiesų uždirbti pinigus. Ir panašu, kad labai neprastus, mat pagrindinis konferencijos pranešėjas į Vilnių atvyko privačiu lėktuvu.
Matyt, iš tokios J. Waleso pamokos galėtų šio bei to pasimokyti ir šiais laikais populiarių „startup‘ų“ sumanytojai – pirma nesėkmė nėra priežastis nuleisti rankas. Antra ir trečia taip pat.
