ACTA (Anti–Counterfeiting Trade Agreement) – tai antipiratinė prekybos sutartis, kuria siekiama apsaugoti tarptautines intelektinės nuosavybės teises. Sausio 26–ąją Japonijoje 22 ES šalys ir dar kelios šalys ne ES narės – JAV, Kanada, Naujoji Zelandija bei Australija – pasirašė prieštaringai visuomenės (ypač jaunesniosios jos dalies) vertinamą sutartį. ACTA siekiama nustatyti tarptautinius intelektinės nuosavybės apsaugos standartus, o jos dalyves įpareigoja kovoti su daiktų, kūrinių ir kitų subjektų klastojimu. Sutartis panaikina teisinius skirtumus tarp piratavimo ir klastočių gaminimo, o autorių teisių pažeidimai traktuojami kaip kriminaliniai nusikaltimai. Tikimasi, kad kitos ES valstybės prie sutarties prisijungs užbaigusios reikiamas teisines procedūras. Sutartį dar turės ratifikuoti nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas (EP).
ACTA kritikai teigia, kad ji apribos žmonių išraiškos laisvę internete, nes ja siūloma saugoti intelektinę nuosavybę sekant interneto vartotojus, be teismo nutarimo atskleidžiant privačius duomenis, privalomai filtruojant interneto paslaugų tiekėjų vykdomą srautą, taikant papildomas bausmes, tokias kaip atjungimą nuo interneto. Abejojama ne tik dėl ACTA nuostatų, bet ir dėl pačios sutarties tikslingumo. Kritikai teigia, kad sutartis nebus veiksminga vien dėl to, kad joje dalyvauja nedidelė pasaulio valstybių dalis – ir dar būtent ta, kurioje intelektinės nuosavybės pažeidimai kelia mažiausiai rūpesčių. Bendras sutarties veiksmingumas labiausiai priklausys nuo to, kaip elgsis ne ACTA sutarties valstybės, ypač Kinija, Rusija ir Indija.
Anti–ACTA vienija daugelį interneto vartotojų
Kova dėl interneto laisvės praėjusį trečiadienį virė ir už Atlanto. Didžiausios interneto enciklopedijos „Wikipedia“ portalas anglų kalba buvo išjungtas, internetinės paieškos sistema „Google“ užtemdė savo logotipą, taip pat buvo imtasi protesto akcijų kituose populiariuose tinklalapiuose, reiškiant susirūpinimą dėl JAV Kongreso planuojamų svarstyti kovos su piratavimu internete įstatymų SOPA (Stop Online Piracy Act) ir PIPA (Protect IP Act). Naujųjų įstatymų projektus palaiko Holivudas, muzikos pramonė, Programinės įrangos gamintojų ir platintojų susivienijimas, Amerikos nacionalinė gamintojų asociacija ir JAV Prekybos rūmai. Tačiau juos griežtai kritikuoja skaitmeninių teisių ir žodžio laisvės organizacijos, kurios mano, kad šie teisės aktai JAV tarnyboms suteiks pagrindą nepradedant teisinių procesų išjungti tinklalapius, kaltinamus internetiniu piratavimu.
Visoje ES kilo diskusijų lavina, visuomenei reiškiant nepasitenkinimą, kad žymiai jos daliai tokia svarbi sutartis buvo pasirašyta be aptarimo, o jos poveikis – iki galo neištirtas. EP, kuris turės patvirtinti šią sutartį, taip pat pasigirdo nepritarimo balsų. Paskirtasis pranešėjas ACTA klausimu Kaderis Arifas atsistatydino dėl skaidrumo trūkumo pasirašant sutartį ir nepaisytų EP rekomendacijų. ACTA sutarties pasirašymas buvo itin aršiai sutiktas Lenkijoje, kurioje tūkstančiai jaunų internautų išėjo protestuoti į gatves.
Didžiausia bėda ta, kad tradicinės žiniasklaidos platinama žinia, jog reikia susimokėti už populiarius filmus, TV laidas ir knygas, nesutampa su daugelio vartotojų įpročiu gauti šį turinį iš interneto nemokamai.
Konservatyviųjų pažiūrų Varšuvos dienraštis „Rzecpospolita“ rašo, kad kelias dienas trukusios anti–ACTA protesto akcijos, per kurias savo nepasitenkinimą išreiškė interneto vartotojai ir tinklo įsilaužėliai, nedavė jokių rezultatų. Praėjusią savaitę Varšuva vis tiek pasirašė ACTA susitarimą. Atsakydama „Anonimais“ save vadinanti grupė net surengė išpuolį prieš kelis didžiausius valstybinius tinklalapius. Kriminalinių nusikaltimų vengiantys anti–ACTA protestuotojai apkaltino vyriausybę, kad ji nesugebėjo pasikonsultuoti šiuo svarbiu klausimu su pilietine visuomene, ir pareikalavo atvirų diskusijų autorinių teisių apsaugos klausimais. Pasak dienraščio, intelektinei nuosavybei apsaugoti ACTA naudoja branduolinę bombą, kurios sprogimo poveikis kol kas net nenumanomas. „Rzecpospolita“ siūlo, kad šią sutartį pirmiausia išnagrinėtų Europos Teisingumo Teismas.
Kitas Varšuvos liberalių pažiūrų dienraštis „Gazeta Wyborcza“ komentuoja, kad dauguma žmonių, kurie naudojasi socialiniais tinklais, savo virtualų tapatumą kuria naudodami įvairias nuorodas, pvz., į „YouTube“. Užuot bandę save apibūdinti raštu, jie tiesiog publikuoja savo mėgstamiausias citatas iš knygų ar dainų. Tai reiškia, kad internetinė informacija kuria interneto vartotojų tapatybes ir suteikia medžiagą šias tapatybes kurti. Jaunimas išėjo į gatves, nes bijo, kad dalis jų tapatumo bus tiesiog konfiskuota.
Piratavimas gali būti naudingas
Prahos liberalių pažiūrų dienraštis „Hospodarské Noviny“ rašo, kad tai, kaip šiandien kultūra yra parduodama, yra gana naujas reiškinys. XIX amžiaus JAV kultūra neturėjo savininko. Kaimai keitėsi dainomis, o liaudies baladėms kurti naudoti literatūros tekstai. Vėliau dainininkai tapo žymiais atlikėjais. Taip atsitiko todėl, kad atsirado radijas ar televizija, grojantys jų įrašus. Kultūros pramonėje pradėjo suktis dideli pinigai. Dar kitaip padėtis pasikeitė atsiradus asmeniniams kompiuteriams, kurie kiekvienam vartotojui leido koreguoti įrašo garsą, ilgį, tekstą ir pan. Paprastų žmonių kultūra grįžta, todėl kultūrinė pramonė pasijuto pavojuje. Produkcijos ir vartojimo santykis keičiasi, nes žmonės patys daug visko publikuoja. Teisėtvarkos sprendimais, tokiais kaip ACTA, stengiamasi padidinti didžiųjų turinio gamintojų pelnus ir apsaugoti jų pozicijas. Tačiau, susivieniję prieš ACTA, žmonės pakilo į masines protesto akcijas, nes pajuto kišimąsi į savo kasdienį gyvenimą ir pavojų, kad nebegalės dalyvauti pasaulio procesuose.
Teisėtvarkos sprendimais, tokiais kaip ACTA, stengiamasi padidinti didžiųjų turinio gamintojų pelnus ir apsaugoti jų pozicijas. Tačiau, susivieniję prieš ACTA, žmonės pakilo į masines protesto akcijas, nes pajuto kišimąsi į savo kasdienį gyvenimą ir pavojų, kad nebegalės dalyvauti pasaulio procesuose.
Sofijos kairiųjų pažiūrų dienraštis „Duma“ mano, kad piratavimas internete iš tikrųjų autoriams padeda. Nors Bulgarija ir pasirašė ACTA, tačiau ši sutartis padarys daugiau žalos, nei duos naudos. Garsiai šaukiant apie piratavimo žalą yra nutylima jo nauda. Iš tiesų piratavimas nepadaro tiek žalos, kiek skelbia muzikos ir filmų industrija. Populiarus rašytojas Paulo Coelho asmeniniame tinklalapyje publikavo nuorodas į savo tekstus, kuriuos dabar galima parsisiųsti nemokamai, kad skaitytojai nenusižengtų vartotojų apsaugos įstatymams. Jis pastebėjo, kad žmonės, nemokamai skaitantys jo knygas internete, vėliau jų nusiperka knygyne.
Didieji pasaulio interneto gigantai kyla į kovą
Niujorko „Wall Street Journal“ rašo, kad kai kurie populiariausi interneto portalai parodė strateginius sugebėjimus, prilygstančius geriausioms politinėms kampanijoms. Jų ginklas – interneto užtemdymo diena, kuri turėjo atkreipti visuomenės dėmesį į prieš piratavimą nukreiptus teisės aktus. Daugumai žmonių Holivude ir tradicinėje žiniasklaidoje, parėmusių šiuos įstatymų aktus, buvo netikėta, kad dėl jų prasidės didelis viešas mūšis. Net ir Baltieji rūmai pasisakė prieš kai kurias šių įstatymų dalis. „Facebook“ ir „Google“ sukūrė stiprias lobistines kampanijas. Didžiausia bėda ta, kad tradicinės žiniasklaidos platinama žinia, jog reikia susimokėti už populiarius filmus, TV laidas ir knygas, nesutampa su daugelio vartotojų įpročiu gauti šį turinį iš interneto nemokamai. Šis mūšis taip pat atskleidė, kaip puikiai kompanijos išmoko naudoti internetą, o ypač socialinę žiniasklaidą, kad pakreiptų žaidimo taisykles savo naudai.
