Ar gali būti, kad mobiliųjų įrenginių bumas nesiliaus? Tikrai gali. Mobilieji įrenginiai tobulėja ir plinta žaibiškai – ir tai nesiliaus artimiausią dešimtmetį. O kas nutiks 2012 metais? Savo prognozes pateikia readwriteweb.com.

1. Du nauji iRenginiai, bet ne naujas „iPhone“

„Apple“ niekada nepristatė daugiau nei dviejų įrenginių su „iOS“ per vienus metus. Tokia produktų strategija buvo ganėtinai pastovi: vienas „iPhone“, vienas „iPad“. Šiais metais tokia tendencija gali baigtis. Rinkos analitikai manė, kad 2011 metai bus kitokie, kad bus pristatyta daugiau nei vienas „Apple“ išmanusis telefonas ir vienas planšetinis kompiuteris, tačiau prognozuotojai stipriai klydo manydami, kad jau šiemet atsiras ir „iPhone 4S“, ir „iPhone 5“.

Šie metai bus kitokie. Nesitikėkite, kad kažkada artimiausiu metu parduotuvės savo lentynas galės padabinti naujuoju „iPhone 5“. „Apple“ laukė 15 mėnesių kad atnaujintų „iPhone 4“ iki „iPhone 4S“. Tikėkitės, kad kitas telefonas pasirodys po ne trumpesnio laikotarpio tikriausiai tai nutiks pirmą 2013 metų ketvirtį, o gal ir dar vėliau. „Apple“ turi ir kitų būdų palaikyti visuomenės susidomėjimą.

Artėja „iPad 3“ išleidimas. Jo debiuto galima tikėtis ateinančių metų pirmo ketvirčio pabaigoje, galbūt antro ketvirčio viduryje. Bet per daug nesižavėkite šia naujiena, nes be techninių specifikacijų pagerinimo vargu ar jis kuo nors skirsis nuo „iPad 2“. Geresnis ekranas, geresnė kamera, geresnis akumuliatoriaus veikimo laikas (jeigu tai yra įmanoma), naujesnis procesorius ir tikriausiai „Siri“. Taigi, naujasis „iPad“ bus tam savotiška „iPhone 4S“. versija.

O dar vienas įrenginys su „iOS“ bus dar vienas „iPad“. Kol kas pavadinsime jį „iPad 3S“. Jis turėtų būti su maždaug 7 colių įstrižainės ekranus ir bus visais atžvilgiais panašus į „iPad 3“, tik bus mažesnis ir kainuos mažiau nei 400 JAV dolerių. Šis įrenginys debiutuos 4 ketvirtyje ir prieš švenčių sezoną bus perkamas tarsi karštos bandelės.

2. Viena rimta „Android“ naujiena

2011 metais nežymiai atnaujinta „Android“ sistema išmaniesiems telefonams („Gingerbread“), debiutavo nauja versija planšetiniams kompiuteriams („Honeycomb“) ir sukurtas šių dviejų sistemų junginys („Ice Cream Sandwich“). „Google“ turėjo gerokai pavargti siekiant nuveikti tiek darbo. Šiemet bus šokių tokių „Ice Cream Sandwich“ atnaujinimų, bet nieko ypatingai rimto. „Google“ daug privargo kurdami „Android 4.0“ (kuri dabar jau patobulinta iki 4.0.3 versijos), todėl galima tikėtis, kad dabar jei kuriam laikui atsipalaiduos ir kurį laiką nepristatinės naujų didelės svarbos atnaujinimų.

„Google“ dabar turėtų leisti ekosistemai pasivyti operacinę sistemą. „Android“ gyvavimo pradžioje „Google“ turėjo atnaujinti sistemą kartą per kelis mėnesius, nes sistema bemaž visais atžvilgiais buvo prastesnė nei „iOS“ ir ją kokybiniu požiūriu prisivijo tik pasiekus 2.2 versiją („Frozen Yogurt“ arba „Froyo“), o tuomet atėjo laikas šlifuoti kampus. Būtent tam ir buvo skirta „Gingerbread“ versija, o dabar po rimto šuolio su „Ice Cream Sandwich“ reikia padaryti tą patį.

Reikėtų tikėtis, kad „Google“ atnaujinant operacinę sistemą imsis į „Apple“ panašios strategijos. Keletas neįspūdingų funkcionalumą gerinančių ar klaidas taisančių atnaujinimų per metus ir vienas svarbus technologinis šuolis. Tikėkitės, kad gegužę „Google“ anonsuos kokią nors „J“ sistemą (greičiausiai - „Jelly Bean“), o pačios sistemos pasirodymo galima laukti spalį arba lapkritį.

3. „Research in Motion“ sunykimas

Kai kurios įmonės iškrenta iš technologijų žvaigždžių padangės ir tampa eiliniais technologijų verslo piliečiais. O kol įmonė apskritai neišnyko iš žemėlapio, išlieka tikimybė, kad keletas gerų produktų vėl iškels ją iki žvaigždžių. Geriausias to pavyzdys yra „Apple“.

Bet vargu ar taip gali nutikti RIM. Ta bendrovė turėjo galimybę pataisyti padėtį su nauja BBX operacine sistema, tačiau ir ją teko atidėti iki 2012 metų pabaigos. O tai reiškia, kad ištisus metus RIM tik užleidinės savo pozicijas konkurentams. RIM aplenkė „Amazon“, RIM aplenkė „Nokia“/„Microsoft“ tandemas. Vien „Apple App Store“ vertė yra didesnė nei visos RIM įmonės.

Žiūrint iš verslo pusės, dabar RIM yra geras taikinys verslo perėmimui. Ir gali būti, kad RIM neturės jokio pasirinkimo, jeigu atsiras įmonė su keliais atliekamais milijardais ir nuspręs supirkti didesnę dalį RIM akcijų. O kai taip nutiks, geriausias sprendimas RIM vadovams būtų parduoti ir jų akcijų likutį. Ir tuomet „Blackberry“ taps nebe „Blackberry“, o kuo nors panašaus į „Blackberry, kurį pristato Microsoft“. Taigi pagrindinis klausimas – ar RIM sugebės apsiginti nuo bandymų susijungti ir perimti, apsisaugoti nuo akcijų nuvertėjimo pakankamai ilgai, kad išeitų „BlackBerry 10“ (BBX) ir grįžtų vartotojai? Šiuo metu RIM šoka prie bedugnės krašto.

4. „Windows Phone“ pagreitins RIM žlugimą

Sunku pasakyti ką nors gero apie RIM, „BlackBerry“ ar bet kokius išmaniuosius, kilusius iš Waterloo (Kanada). Kita vertus, yra priežasčių mėgti „Windows Phone“ ir „Nokia Lumia 800“. Žmonėms jie iš tiesų patinka. Dabar RIM priklauso apie 12 proc. išmaniųjų telefonų rinkos (metų pradžioje buvo 24 proc.). Be ypatingų naujovių per visus 2012 metus RIM rinkos dalis tik mažės – ir visą tą dalį surinks „Microsoft“.

Ateinančiais metais „Microsoft“ nusigriebs didelę dalį „Blackbery“ rinkos ir po mažą kąsnelį „Apple“ bei „Android“ pyragų. Iki metų pabaigos „Windows Phone“ turėtų atsidurti maždaug ten, kur 2011 metų pradžioje buvo „Windows Mobile CE“ - ties 10-13 proc. žyme. O su „Nokia“ pagalba, už JAV teritorijos ribų ši dalis turėtų būti gerokai didesnė.

5. Mažiau „Android“ reiškia daugiau „Android“

Per šiuos metus pamažu aiškėjo tendencija, kad „Android“ operacinė sistema juda link didesnio uždarumo. Tikriausiai ta tendencija neišnyks ir ateityje tačiau tai vyks ne taip, kaip mano dauguma žmonių. „Google“ nepavers „Android“ sienomis atitveru niekam nematomus sodu, kaip tai su „iOS“ padarė „Apple“. Manoma, kad „Google“ ateityje darys tai, kas šiemet buvo padaryta su „Honeycomb“ ir „Ice Cream Sandwich“: niekam nerodyti operacinės sistemos kūrimo proceso tol, kol ateina laikas atvirą sistemos kodą pateikti visiems šalutiniams kūrėjams ir gamintojams. Tuo pačiu metu galima tikėtis, kad atsiras naujų sąlygų „Android“ įrenginių gamintojams ir ekosistemos kūrėjams. „Google“ teks imtis griežtesnės „Android“ kontrolės dėl patentinių mūšių, verdančių visame pasaulyje ir keliančių grėsmę ekosistemos sveikatai.

Galima tikėtis, kad „Google“ labiau domėsis tuo, kas iš tiesų vyksta „Android Market“ programėlių parduotuvėje. Tai nereiškia, kad atsiras koks nors filtravimo procesas, panašus į įdiegtąjį „Apple“, tačiau bus imtasi aktyvesnių veiksmų kontroliuojant tai, ką galima rasti parduotuvėje. „Android Market“ parduotuvėje gausu piratavimo atvejų, kurie kenkia programėlių kūrėjams, bandantiems uždirbti iš savo programėlių pardavimų. „Google“ turėtų apriboti priėjimą prie „Android“ ekosistemos tam, kad padėtų kūrėjams, į „Android market“ talpinantiems aukščiausio lygio programėles.

6. „Apple“ kol kas liks pagrindiniu programėlių kūrėjų pasirinkimu

Sako, nereikia taisyti to, kas nėra sugedę. Daugelis analitikų prognozuoja, kad 2012 metais „Android“ taps pagrindiniu mobiliųjų programėlių kūrėjų prioritetu. Bet taip nutikti neturėtų. Kūrimas „iOS“ sistemai yra pelningesnis. Pagrindinis reikalavimas, kad „Android“ taptų prioritetine programėlių kūrėjų sistema, yra išdėstytas 5 punkte.

„Android“ pradėjo mažinti atsilikimą. Maža gerai ginkluota kariuomenė kurį laiką gali atsilaikyti prieš gerokai gausesnę kariuomenę. Tačiau dabar kur kas gausesnė „Android“ kariauna pradėjo ginkluotis puikiausiais ginklais – kokybiškais planšetiniais kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais su „Ice Cream Sandwich“. O jeigu dar „Google“ sugalvotų, kaip programėlių kūrėjams uždirbti pinigus, pirmasis programuotojų pasirinkimas būtų „Android“.

7. Jungsis nišinės programėlių parduotuvės

Šiais metais atsirado arba išpopuliarėjo daugybė nišinių programėlių parduotuvių: „Appia“, „GetJar“, „Amazon Appstore“, „Verizon App Store“ ir panašiai. Visi, kurie vaikystėje turėjo svajonę įsteigti savo parduotuvę, ją šiemet realizavo, užklijavo ant savo parduotuvės langų žibančias iškabas ir atvėrė internetines duris.

Ir ateityje išliks šiokia tokia rinkos baliono (ne burbulo) tendencija. Mobilioji ekosistema plėtėsi taip greitai, kad ateityje išryškės kurie žaidėjai nesugeba palaikyti tempo. Bumo fazė pamažu pereis į traukimosi fazę, kuomet didieji žaidėjai konsoliduos savo padėtį, i pretendentai arba iškris iš žaidimo, arba prisijungs prie stambiųjų žaidėjų. Tai reiškia, kad didelė dalis programėlių parduotuvių išnyks ir liks tik didieji šios rinkos dalyviai – tokie, kaip „Amazon“ ar „GetJar“. „GetJar“ generalinis direktorius Ilja Laurs prognozuoja, kad ilgainiui išnyks ir mobiliojo ryšio tiekėjų – tokių, kaip „Verizon“ - įsteigtos programėlių parduotuvės. Tačiau kol ryšio teikėjai siūlo informacijos perdavimo paslaugą, jie stengsis palaikyti duomenų perdavimo paslaugos naudojimą savo programėlių parduotuvėmis. O tai reiškia, kad paslaugų teikėjų parduotuvės artimiausiu metu niekur nedings.

8. HTML 5 išstums platformos konkurentus

Manote, kad „webOS“ perėjus prie atvirojo kodo ši sistema turi galimybių sugrįžti? O galbūt galimybių išpopuliarėti turi „Linux Foundation“ vystoma „Tizen“ (anksčiau vadinta „MeeGo“, „Maemo“ ir „Moblin“)? Atsakymas: jokiu būdu ne.

Programėlių kūrėjai nedirbs dar vienai operacinei sistemai, kuri nėra „Android“, „iOS“, „Windows Phone“ ir „Blackberry“. Tai tiesiog nenaudinga. Be to, vis labiau aiškėja, kad nėra naudos kurti „Blackberry“ programėles. Programėlių kūrėjai rinksis ne kokią nors naują atskirą platformą, o HTML 5. Tai pakenks ir „Windows Phone“ sistemai. Bet už tai tikimasi, kad „webOS“, „Windows Phone“ ir „Blackberry“ taps suderinamomis su HTML 5 internetinėmis programėlėmis. Visos šios atsiliekančios operacinės sistemos jau pradėjo derinimąsi su HTML 5, o „BlackBerry“ gamintojai netgi pareiškė, kad į HTML 5 sutelks pagrindinį savo dėmesį. Taigi, trečiu didžiuoju žaidėju greta „iOS“ ir „Android“ taps HTML 5.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją