Liberalaus jaunimo (LLJ) bei Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos (VLJO) rengiamoje akcijoje penktadienį žadėjo dalyvauti apie 4 tūkst. žmonių, užsiregistravusių "Facebook" sukurtame protesto puslapyje.
Nevyriausybinių organizacijų jaunimas ragina visus žmones išreikšti savo poziciją dėl š.m. sausio 27 dieną pasirašyto tarptautinio kovos su piratavimu internete susitarimo "Anti-Counterfeiting Trade Agreement" (ACTA).
"Siekiame taikiai paskatinti visuomenę domėtis šia dviprasmiška sutartimi, prieš kurios pasirašymą Lietuvoje beveik nebuvo viešų debatų, svarstymų, visuomenei nepristatyti šio dokumento principai bei grėsmės", - teigia VLJO pirmininkas Mantas Kondratavičius.
Sausio 26-ąją Lietuvos ir dar 20 Europos Sąjungos valstybių pasirašyta, tačiau dar neratifikuota antipiratinė prekybos sutartis ACTA susilaukė kritikos dėl neapibrėžtumo, sukuriančio sąlygas galimiems interneto laisvės suvaržymams, numatomos galimybės taikyti baudžiamąją atsakomybę už autorinių ir intelektinių teisių pažeidimus.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius taip pat yra išsakęs abejones dėl ACTA sutarties numatomų priemonių.
"Sutartis, nors ir yra labai bendro pobūdžio ir gali būti įgyvendinama įvairiais būdais, man kai kurie dalykai atrodo nepriimtini. Pirma, kad tam tikri administracinės teisės pažeidimai perkeliami į Baudžiamąjį kodeksą. Antras dalykas, į ką reikia detaliau pažiūrėti ir išsiaiškinti, tai yra įpareigojimai interneto paslaugų tiekėjams vykdyti asmenų stebėseną ir sekimą. Kol kas nesu įsitikinęs, kad tas siūlomas modelis yra būtinas ir atneš vien tik gerus dalykus", - sakė R. Šimašius.
Protestai prieš ACTA jau vyko ar yra planuojami daugelyje šalių. Internete išplatintą peticiją, raginančia nepritarti sutarčiai, jau yra pasirašę per 2 mln. žmonių.
ELTA primena, kad sausį atsistatydino Kaderis Arifas (Kader Arif) - Europos Parlamento pranešėjas apie ACTA.
Jis pareiškė buvęs liudininku "dar niekada anksčiau nematytų manevrų", kurie buvo atlikti ruošiant šią sutartį.
"Aš smerkiu visą procesą, kurio metu buvo pasirašytas šis susitarimas: jokio pasitarimo su pilietine visuomene, skaidrumo nebuvimas jau nuo pat derybų pradžios, dokumento pasirašymo vilkinimas be jokio paaiškinimo, nepaisymas Parlamento rekomendacijų, kurios pateiktos keliose mūsų asamblėjos rezoliucijose", - sakė K. Arifas.
Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu 2011 m. spalio 1 d. pirmosios pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas, Pietų Korėja.
DELFI kalbino fotografą, atėjusį pasipriešinti ACTA susitarimui. Paklausus, kokia yra dalyvavimo mitinge priežastis, jis sakė: „Priešinuosi didelių Amerikos ir kitų šalių kompanijų siekiui mus kontroliuoti. Įstatymą skaičiau. Truputį. Jame labai daug neaiškumų. Iš esmės per daug jis nieko nekeičia, bet atsiranda daug neaiškių formuluočių, kurias galima kaip nori interpretuoti“.
- O filmus siunčiatės?
- Be abejo. Ir muziką. Ir programinę įrangą. „Photoshop“ kainuoja 1000 dolerių. Už ką?
- Juk „Photoshop“ jums pinigus uždirba...
- Taip. Bet jei jis kainuotų, pavyzdžiui, 200-300 dolerių, tai aš jį pirkčiau. Bet už 1000 dolerių aš jo nepirksiu. Suprantu, piratavimas yra blogai. Bet tą problemą reikėtų spręsti kitai- apmokestinant didelius informacijos srautus ar dar kaip nors. Bet tikrai ne visuotine kontrole. Ir nedidelis piratavimas nėra blogai.
Jeigu pasirašytų šitą ACTA Kinija, kurioje pagaminama daugiausiai piratinės ir padirbtos produkcijos, tai gal ir būtų kažkas. Dabar kinai gali naudotis praktiškai viskuo nebaudžiami, jiems nesvarbu, o visa Amerika ir Europa negali naudotis naujausiomis technologijomis, programomis. Taip gaunasi, kad intelektiniu lygmeniu Kinija kyla, o Europa ir Amerika smunka.
Į kelis DELFI klausimus sutiko atsakyti ir mitinge dalyvavusi teisininke prisistačiusi moteris.
- Ką jūsų gyvenime pakeis ACTA?
- Pirmiausia, ji sulaužo žmonių teises. Dalykai, kurie turėtų būti priimami įstatymų, yra priimami prekybine sutartimi, kurią pasirašo žmonės, neturintys teisės atstovauti visų piliečių, be piliečių sutikimo ir slaptai. Tai – viena pagrindinių problemų. Blogai, kai dalykai, turintys įtakos visų piliečių gyvenimui, yra priimami slaptai ir ne įstatymu, o prekybine sutartimi. Tai yra toks dalykas, kuris sudaro galimybę mūsų teisėsaugos organams remtis kažkuo, kas nėra įstatymas ir sakyti, kad tai yra europinė praktika ir todėl ją reikia patvirtinti ir įteisinti įstatyme. Kadangi mes visi labai stengiamės pritarti ES visokiausioms sutartims ir įgyvendinti jas savo įstatymuose, kad atitiktume Europinę praktiką, todėl mums bus taikomas spaudimas iš išorės – arba mūsų politikų bus taip suvokiama – kad mes tai įgyvendintume savo įstatymuose.
- O ko iš to, kas surašyta ACTA sutartyje, dar nėra Lietuvoje?
- Daug ko nėra. Nėra, pavyzdžiui, generinių vaistų draudimo. Problema su ACTA yra ta, kad ten labai daug dalykų yra neapibrėžta teisiškai kaip tai būtų padaryta įstatyme. Ji pakankamai aptaki, kad leistų padarytų tam tikrus dalykus įstatymo lygiu, kurie realiai įstatyme nebūtų įgyvendinti jei įstatymas būtų priimtas įprastu keliu. Ji leidžia galvoti, kad galima žmogaus privatumą pažeisti nepradėjus ikiteisminio tyrimo, esant tik įtarimui, kad kažkas gali būti ne taip. ACTA'oje nėra konkrečiai parašyta, ką galima, ir ko negalima daryti. Tai yra didžiausia problema.
- Vadinasi, valstybė viduje gali susitvarkyti kaip nori?
- Valstybė turi teisę daryti ką jinai galvoja, kad bus gerai.
- Ir manote, kad mūsų politikai yra tokie piktavaliai?
- Na iš lietuvių politikų aš iš viso nieko nesitikiu, nes jų daugumos reakcija į tokios sutarties pasirašymą ir pareiškimai, kad viskas yra gerai, net nežiūrint į tai, kad buvo pažeistos piliečių teisės apskritai pasirašant tokį susitarimą, jau rodo, kad jie negalvoja kas yra geriau piliečiams, o galvoja apie savo įvaizdį. Jei jų įvaizdžiui apsimokės priimti griežtesnius įstatymus nei tai būtų naudinga piliečiams, jie tai padarys be galvos skausmo.
Man šitas susitarimas yra aktualus dėl to, kad yra pažeidžiamos piliečių teisės, ne piratų teisės. Piratavimo uždraudimui neprieštarauju. Jei vagi iš kito žmogaus – esi vagis. Bet jei apriboja tavo, kaip piliečio teises, tai jau blogai. O jei kam nors šaus į galvą, kad galbūt mano kompiuteryje „Windows“ yra piratiniai? Gal patikrinam? Bet kokią gi tu teisę turi tai tikrinti? Juolab, kad mano „Windows“ yra legalūs.
- Bet juk net ir po galimo ACTA ratifikavimo nepakaks skundo, kad policija ateitų į namus tikrinti kompiuterio
- Bet pakaks skundo, kad pradėtų stebėti. Ir tai darytų ne policija, o interneto paslaugų teikėjas. Įmonė būtų priversta daryti tai, ko ji neturėtų daryti ir už ką jai nebūtų atlyginama.
Dar viena jaunų žmonių grupelė baiminosi, kad ACTA susitarimas suteikia per daug galių teisėsaugininkams ir per mažai teisių visuomenei.
- ACTA nereglamentuoja, kaip bus tikrinami mūsų turimi duomenys. Neišaiškinama kas galės tikrinti mūsų kompiuteryje esančius duomenis – nuotraukas, dainas. Mūsų interneto paslaugų teikėjai galės pateikti visus duomenis apie mus be teismo sprendimo.
- O ar skaitėte ACTA susitarimą?
- Taip, tikrai taip.
- Ir ten tikrai parašyta, kad vien skundo užteks, kad tikrintojai pas jus ateitų į namus?
- Bet neparašyta ir kad reikės teismo sprendimo. Parašyta, kad interneto teikėjai galės atjungti nuo interneto jei pamatys, kad mes atliekame kažkokią nereikalingą veiklą.
- Bet tokiam veiksmui tikriausiai bus reikalingas teismo sprendimas?
- Ten neparašytas kad reikės teismo sprendimo. Ten iškart ateis, išneš viską ir išeis.
Kita jaunuolių grupelė vietoje ACTA ratifikavimo siūlė imtis konstruktyvesnių sprendimų, kurie jau yra pamažu įgyvendinami. Jų teigimu, pramogų pramonė pinigus turi uždirbti kino teatruose ir koncertų salėse, o ne pardavinėjant diskus. Jaunuoliai mano, kad nedidelės raiškos filmų įrašus, tinkamus žiūrėti ekrano kamputyje, galima būtų padaryti teisėtai viešai prieinamais ir kviesti žmones į kino teatrus pažiūrėti pilnavertės filmo versijos. Be to, jie mano, kad derėtų ugdyti žmonių pilietinį supratimą ir skatinti mokėti tiesiogiai autoriams pagal išgales ir kūrinių vertinimą.
Panašų apmokėjimą už kūrinius siūlo viena interneto sistema: vartotojas pats apsisprendžia kiek nori tą mėnesį mokėti už pramogas ir, priklausomai nuo to, kiek tą mėnesį peržiūri sistemoje dalyvaujančių vaizdo ar garso įrašų, jo mokami pinigai padalinami po lygiai visų peržiūrėtų kūrinių autorių teisių turėtojams. Tokiu būdu ir vartotojas jaučiasi susimokėjęs už pramogą, ir autorius nelieka be atlygio.
