Mokslininkų teigimu, grafenas gali pagreitinti duomenų perdavimą dešimtis, o gal net šimtus kartų. Mančesterio ir Kembridžo universitetų mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Nature Communications“.
Grafenas yra dvimatė vieno anglies atomo storio plėvelė, sudaryta iš heksagoninės formos gardelės, ir pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios, mokslininkų teigimu, gali padaryti šią medžiagą ateities nanoelektronikos pagrindu.
2010 m už grafeno atradimą Mančesterio universitete dirbantiems A. Geimui ir K. Novosiolovui buvo įteikta Nobelio fizikos premija.
Superlaidžiomis savybėmis pasižyminti grafeną galima naudoti kuriant naujus duomenų perdavimo tinklus, kurie bus šimtus kartus greitesni už dabartinius optinius kabelius.
Mokslininkai mano, kad grafenas gali būti naudojamas naujos kartos fotodetektoriams kurti. Šie prietaisai, šviesos energiją paverčiantis elektros energija, naudojami optiniuose kabeliuose.
Iki šiol mokslininkams ramybės nedavė viena ne itin gera grafeno savybė – mažas šviesos sugėrimas.
Tyrimo eigoje mokslininkai sukūrė naują medžiagą, kurią sudaro grafenas ir metalinės nanostruktūros. Paaiškėjo, kad naujasis kūrinys gali sugerti ir paversti elektros energija 20 kartų daugiau šviesos nei kitos mokslui žinomos medžiagos.
„Dauguma didžiausių elektronikos įmonių svarsto galimybę naudoti grafeną naujos kartos įrenginiams gaminti. Mūsų tyrimo rezultatai jį labiau išpopuliarins“, – pareiškė K. Novosiolovas.
