Artimiausiomis savaitėmis „Google“ plėtojamos operacinės sistemos „Android“ programėlių parduotuvėje turėtų pasirodyti P. Liekio žaidimas „Paparazzi“, vasario viduryje nuskynęs laurus bei 125 tūkst. JAV dolerių premiją „Qualcomm“ konkurse. Šiame žaidime žaidėjas tampa „paparacu“ ir bando fotografuoti garsenybę (trimačių modelių autorius – animatorius Arminas Didžiokas). Žaidimo pradžioje „garsenybė“ siurbčioja arbatą, tačiau sulig kiekvienu „paparaco“ padarytu kadru pradeda vis labiau erzintis, o fotografuojant pernelyg įžūliai veikėjas gali mesti puodelį ir šitaip „sudaužyti“ fotografo objektyvą ar įsikibti į kamerą. Už įdomesnius kadrus žaidėjas gauna daugiau pinigų, o žvaigždės padaromi nuostoliai technikai pinigus atima. Žaidimo tikslas – surinkti kuo daugiau taškų, tačiau, P. Liekio teigimu, šiuo atveju didesnė „Paparazzi“ reikšmė yra susipažinti su papildytos realybės technologijų galimybėmis bei taikymu.

„Android“ operacinei sistemai skirtas „Paparazzi“ išnaudoja vadinamąsias papildytos realybės technologijas – jis žaidžiamas per telefono vaizdo kamerą, matančią „tikrą pasaulį“ - kambarį, stalą ar bet kokį paviršių, ant kurio padėtas žaidimui reikalingas „kilimėlis“ (markeris) su specialia tekstūra, padedančia programai nustatyti telefono buvimo vietą. Būtent ant šio paviršiaus prasideda žaidimas – tik ant jo matoma skaitmeninė garsenybė, tampanti savotišku tikro pasaulio skaitmeniniu sluoksniu. Vis dėlto, priešingai nei kituose „Qualcomm“ konkurse dalyvavusiuose žaidimuose, „Paparazzi“ žaidėjui nereikia nuolat laikyti į „kilimėlį“ nukreiptos telefono kameros - garsenybei įsikibus į objektyvą, telefoną galima nukreipti bet kur, o programa tuomet orientuojasi prietaiso akselerometrų (pagreičio matuoklių) pagalba.

„Prieš pradėdami kurti „Paparazzi“ matėme dvi kituose papildytos realybės žaidimuose egzistuojančias problemas. Pirmiausia, papildytos realybės pasaulis yra tarsi atskirtas nuo žaidėjo. Į papildytą realybę galima žiūrėti per telefono kamerą, tačiau į vartotoją jis nereaguoja. Bandėme spręsti šią problemą sukurdami veikėją, kuris reaguoja į žaidėją – mėto objektus ar užšoka ant telefono. Tai sudaro įspūdį, kad veikėjas yra ne tik stebimas daiktas, bet ir kad žaidėjo telefonas egzistuoja papildytoje realybėje. Kita problema – atitraukus telefoną nuo vadinamojo „markerio“, visas papildytos realybės pasaulis pradingsta. Mes tai išsprendėme suskirstydami žaidimo mechaniką į dvi dalis – žaidimą ant „markerio“ bei atitraukus telefoną nuo jo“, - DELFI pasakoja P. Liekis. Jo nuomone, būtent šios dvi inovacijos lėmė „Paparazzi“ pergalę daug programuotojų dėmesio sulaukusiame konkurse.

Atvėrė galimybių

Pašnekovo teigimu, pergalė „Qualcomm“ konkurse buvo vertinga ne vien finansiškai, bet ir dėl to, kad ji į programuotoją atkreipė pasaulinį dėmesį, padėjo sulaukti įdomių bendradarbiavimo pasiūlymų bei lengvina idėjų įgyvendinimo galimybes. Artimiausiu metu P. Liekis ketina pradėti savo žaidimą platinti, vėliau planuojamas ir „Paparazzi 2“ su daugiau veikėjų bei jų atliekamų veiksmų. O dabar programuotojas derasi su keliais JAV žurnalais dėl galimybės bendradarbiauti „markeriu“ padarant vieną iš puslapių. Toks sprendimas žurnalui leistų panaudoti žaidimą rinkodaros tikslais.

Paulius Liekis
„Žurnalui net nereikėtų „markerio“. Jo vartotojams net nereikėtų spausdinti – galima skaitytojams pasakyti, kad jie žaistų ant, pavyzdžiui, 16-to puslapio. Aš programai nurodysiu to puslapio vaizdą naudoti kaip „markerį“. Žurnalui tai būtų naujas, inovatyvus dalykas rinkodarai, o man – papildomų pajamų galimybė, - kalba P. Liekis. Savo ruožtu perkantieji žaidimą iš programėlių parduotuvių vadinamąjį „markerį“ galėtų paprasčiausiai atsispausdinti. Jam gali būti naudojamas praktiškai bet koks, atitinkamą skirtingų detalių kiekį turintis paveikslėlis. Tad kaunietis ketina žaidimui pritaikyti ir 1 JAV dolerio banknotą – jį „po ranka“ turėtų kiekvienas amerikietis, o būtent į JAV bei kitas didžiąsias rinkas P. Liekis pirmiausia ir orientuojasi.

Pašnekovo teigimu, „Qualcomm“ šis konkursas padėjo populiarinti bendrovės papildytos realybės programavimo įrankius – net ir konkurse nedalyvavusieji programuotojai su jais susipažino, o šios yra technologijos vertinamos kaip perspektyvios. Savo ruožtu konkurso nugalėtojai dabar turi gerą pagrindą sėkmingai tęsti savo veiklą. Nors P. Liekis ruošia ir daugiau žaidimų (plačiau – jo tinklalapyje), pašnekovas tvirtina dabar daugiausia dėmesio skiriantis papildytos realybės technologijoms.

Idėjos vejasi technologijas

Papildytos realybės technologijos garsiau žiniasklaidoje minimos jau keletą metų, tačiau realaus jų pritaikymo pavyzdžių dar nėra tiek daug. Tarp praktiškiausių pavyzdžių P. Liekis mini automatinį vertėją, telefono kameroje realiu laiku išverčiantį užrašus iš vienos kalbos į kitą.

„Šiuo metu kompiuteriai dar nėra pajėgūs gerai suvokti trimatę erdvę, tai – sudėtinga. Kompiuteris gali matyti, pavyzdžiui, stalą, tačiau jis nesupranta, kad tai – stalas. Iki tikrosios papildytos realybės dar tolimas kelias, kadangi iš anksto telefonui neapibrėžus aplinkos, ją programoms sunku atpažinti. Papildytos realybės technologijos yra keistoje stadijoje. Technologiškai jos pažengusios, juk tai, kad kamera filmuoja ir ant tikrovės uždeda skaitmeninius objektus, yra stulbinantis, prieš keletą metų dar nematytas dalykas. Tačiau šias technologijas turi pasivyti idėjos. Jų žmonės turi, tačiau jas reikia pritraukti prie turimos technologijos, rasti praktinį pritaikymą. O atsiradus geroms, komercinį potencialą turinčioms idėjoms, jas programuotojai netruks įgyvendinti“, - teigia P. Liekis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją