„Pačia plačiausia prasme intelektinė nuosavybė yra panacėjizuojama – galvojama, kad intelektinė nuosavybė mūsų visuomenei yra kritiškai reikšminga ir be jos jau kitą dieną viskas sužlugtų. Reikia labai aiškiai atskirti atlyginimą autoriui ir intelektinę nuosavybę – tai yra fundamentaliai skirtingi dalykai. Šiuolaikinė intelektinė nuosavybė - tai ne autoriaus, ne išradėjo teisės, o tų, kurie kažką pardavinėja vartotojui. Ir kuo toliau, tuo labiau intelektinė nuosavybė tolsta nuo autoriaus. Nėra stipraus tiesioginio ryšio tarp atlyginimo autoriui, išradėjui ar inovatoriui ir intelektinės nuosavybės apsaugos“, - DELFI sakė M. Kiškis. Pasak jo, požiūrį, kad be autorių teisių apsaugos viskas žlugs, kad sustos inovacijų ir kūrimo procesai, mūsų visuomenėje formuoja tam tikros interesų grupės ir tai yra fundamentinė netiesa, akivaizdus smegenų plovimas.
Vienas iš labiausiai vertinamų savo srities specialistų, Kembridžo universiteto intelektinės nuosavybės profesorius Williamas Cornishas šio amžiaus pradžioje yra pareiškęs, kad intelektinė nuosavybė šiuolaikinėje visuomenėje iš esmės yra praradusi prasmę, nes autoriams ir inovatoriams esama kitų metodų užsidirbti pinigus. Elementariausias pavyzdys – pirmojo rinkos dalyvio pranašumas. Kai su tam tikru produktu pirmasis ateini į rinką, tą produktą nuolat vystai, tai konkurentai paprasčiausiai nespėja iš paskos ir iš to uždirbami pinigai. Tarkim, „Facebook“ - tame tinkle fundamentalių naujovių nėra, tai plikos tinkamai ir laiku realizuotos idėjos, kurių dauguma nėra saugomos. Štai jums, per 8 metus be jokios intelektinės nuosavybės 100 milijardų dolerių vertės kompanija.
Kino ir muzikos pramonės atstovai šiais laikais didžiumą savo pinigų uždirba kino ir koncertų salėse. Pasak pašnekovo, nėra atlikėjų, kurie iš albumų uždirbtų daugiau nei iš koncertų. Deja, Lietuvoje nėra atlikta jokių tyrimų, kuriais būtų palyginta, kokią dalį pajamų muzikantai gauna iš albumų pardavimo, o kokią – iš kitos veiklos. Bet toks tyrimas, M. Kiškio teigimu, padėtų menininkams geriau suvokti savo verslo modelį ir jį valdyti. Tuo tarpu JAV tyrimai rodo, kad šios šalies atlikėjai iš albumų pardavimų uždirba iki 5 proc. visų pajamų, kurios gaunamos iš reklaminių sutarčių ir koncertų.
„Mano suvokimu, baudžiamoji atsakomybė už intelektinės nuosavybės pateikimą internete ir platinimą komerciniais tikslais – turbūt menkiausias ACTA siūlomas pakeitimas, nes pas mus tie veiksmai kriminalizuoti jau maždaug nuo 2010 metų. Lietuvoje kriminalizuotas net nekomercinis intelektinės nuosavybės atgaminimas ir platinimas – jis nuo 2010 metų numatytas administracinių teisės pažeidimų kodekse. Administracinė atsakomybė savo esme, reguliavimu, skirtingoms šalims suteikiamomis teisėmis yra ta pati baudžiamoji atsakomybė“, - sakė advokatas.
Kur kas rimtesni ACTA sutartyje numatyti pokyčiai, kuriuos advokatas vertina labai nepalankiai – sudaromos šiltnamio sąlygos ginti autorių teises taikant neadekvačias žalos apskaičiavimo prezumpcijas. „Tikrai noriu išbraukti lygybės ženklą tarp nupiratautų kopijų ir neparduotų kopijų. Taip nėra. ACTA tarp šių dviejų dalykų deda lygybės ženklą“, - teigia advokatas.
Taip pat itin nepalankiai M. Kiškis vertina ir daugeliui asmens privatumo sergėtojų neįtikęs sutarties 27 straipsnis. „Jis realiai įpareigoja interneto paslaugų teikėjus sekti savo vartotojus. Pagas ACTA sekimą turės vykdyti bet koks paslaugos teikėjas – ar jis teiktų turinį, ar teiktų prieigą, ar interneto paslaugas. Kad ir kavinė, teikianti viešą belaidžio ryšio prieigą, ji praktiškai privalės sekti savo klientą“. Pasak teisininko, faktiškai tai reiškia, kad kavinė turės kaupti visus per jos prieigos tašką perduodamus duomenis jei kada reikėtų juos patikrinti.
„ACTA nedetalizuoja kokiu būdu turės būti vykdomas sekimas – ji tiesiog nustato pareigą interneto paslaugų teikėjams ir tarpininkams identifikuoti vartotojus tuo atveju, jeigu įtarimus dėl autorių teisių pažeidimo ir reikalavimą išduoti duomenis pateikia tų teisių turėtojas. Tai yra esminis dalykas. Ligšiolinėje ES jurisprudencijoje tą buvo leidžiama daryti tik esant kriminaliniams įtarimams. Dabar pagal ACTA ši pareiga nebediferencijuojama – ji taikoma bet kokiai teisinei atsakomybei, net esant civiliniams pažeidimams, kuomet pirataujama nekomerciniais tikslais. Dauguma „torrentus“ besisiunčiančių žmonių tai daro nekomerciniais tikslais, savo asmeniniam vartojimui. Juos bus galima „truktelėti“ civilinės atsakomybės požiūriu. Sutartyje interneto tarpininkams numatytas įpareigojimas tuos duomenis pateikti. Iš kur juos paimti, kaip juos turėti nevykdant sekimo – sunkiai įsivaizduojama“, - mano advokatas.
„Dėl ko ACTA priešinasi tokie subjektai, kaip, tarkime, „Wikipedia“? Dėl to, kad „Wikipedijoje“ veikia principas, kad kiekvienas gali anonimiškai įterpti tam tikrą turinį. Tai yra fundamentalus egzistencinis principas. Ir jei dabar „Wikipedia“ fiksuos kiekvieną žmogų, įkėlinėjantį informaciją, jį bus galima identifikuoti. Na, tarkim, neduok Dieve, įkelsi nuotrauką, kurios autoriaus teisės kam nors priklauso. „Wikipedia“ bus įpareigota atskleisti kas tas žmogus. Todėl, manau, daugeliu atveju tai sumažins žmonių norą kažką ten daryti, pildyti turinį. Tai nebūtinai susiję su kokia nors baudžiamąja ar civiline atsakomybe - „Wikipedijos“ statistika rodo, kad daug turinio atsiranda žmonėms sėdint darbe, naudojant darbdavio resursus. Na, tarkim, kokioje nors valstybės tarnyboje. Tai gali būti eskaluota į didelį burbulą: valstybės pareigūnas, vietoje to, kad dirbtų savo tiesioginį darbą, sėdi ir pildo „Wikipedia“. Nors gal tai ir gerai. Blogiau jei jis „torrentus“ siunčia ar apskritai nieko nedaro“, - aiškina M. Kiškis.
Teisės profesorius nori šiek tiek nuraminti visuomenę: pasak jo, ACTA tėra tik žingsnis piratavimo suvaldymo linkme. Mat sutartis dar neįsigaliojo, jos neratifikavo Europos parlamentas, o vertinant politikų sujudimą, visai tikėtina, kad ji ir nebus ratifikuota. Ir t jeigu sutartis būtų ratifikuota, kol visa sistema pradės veikti, kol bus įtraukti pataisymai į lietuviškus teisės aktus, praeis maždaug pora metų.
Kitas dalykas, dėl kurio M. Kiškis kritikuoja susitarimą, yra jo nekonkretumas. Kad ir tuo pačiu 27 straipsnyje numatytu vartotojo sekimo atveju: „paslaugų teikėjas nėra tiesiogiai įpareigojamas sekti vartotojų, bet yra įpareigojamas pateikti duomenis, identifikuojančius vartotoją, kurio veiksmai galimai ką nors pažeidė. Ir pagrindas reikalauti tų duomenų pateikimo gali būti ne tik baudžiamasis, ne tik administracinis, bet ir civilinis pažeidimas. Be to, tai atveria milžinišką erdvę piktnaudžiauti, mat nereikia įrodyti jokio pažeidimo. Nėra nustatyta, kad pažeidimas turi būti patvirtintas teismo, kas yra tam tikras demokratijos saugiklis, apsaugantis žmogų nuo tam tikrų subjektų persekiojimo. ACTA sutartyje tas saugiklis panaikinamas. Pats teisių turėtojas gali kreiptis į interneto paslaugos teikėją su įtarimu, kad vartotojas pažeidė jo teises ir reikalavimu pateikti vartotojo duomenis. Tai yra žiauru. Dėl to intelektinė nuosavybė gali tapti manipuliacijų įrankiu“.
„Manau, esminėms reformoms pribrendusi visa intelektinės nuosavybės sistema – ją reikia keisti iš esmės .Esama įvairių idėjų kaip ją keisti įvairiomis alternatyvomis, bet dabar susiformavusi teisų turėtojų konjunktūra priešinasi bet kokiam pasikeitimui. Pokyčiai vyksta vos ne priverstiniu keliu, kai teisių turėtojai susiduria su neišvengiama realybe. Kadaise tą juodą darbą atliko „Napster“. Tik po jo atsirado elektroninis turinys“. Ir dabar reikia keisti verslo modelį – na kad ir „iTunes“ amerikietiškas turinys nėra prieinamas Lietuvoje. Yra atskiri turiniai: vienas Lietuvai, vienas JAV, vienas Anglijai. Šiuolaikiniame pasaulyje tai yra tiesiausias kelias į piratavimą. Jei nesudarai vartotojui galimybės legaliai turinį įsigyti, tai iš kur jam daugiau tai paimti? Manau, vartotojas turi teisę būti „up to date“ (susipažinęs su naujausiais dalykais) visos pasaulyje cirkuliuojančios informacijos požiūriu. Praėjusiais metais Lietuvoje viešėjo Harvardo intelektinės nuosavybės profesorius Williamas Fisheris, pasiūlęs gana radikalią idėją atsisakyti ekonominių intelektinės nuosavybės teisių, leisti vartotojams visu turiniu naudotis nemokamai ir vietoje to įvesti, grubiai tariant, „bito mokestį“. Tarkime, centas už kilobaitą. Ir pinigus perskirstyti teisių turėtojams.
Advokato manymu, teisių turėtojai savo dėmesį nepagrįstai nukreipia ne į tikrąsias priežastis, turinčias įtakos informacijos sklaidai ir su ACTA įgyja naujų instrumentų prieš vartotoją. Dėl teisų turėtojų veiksmų, dėl aplinkybių sutapimo vartotojas yra verčiamas eiti nelegaliu keliu, nes legalaus kelio tiesiog nėra. JAV plačiai išplėtotos legalios turinio teikimo paslaugos. Lietuvoje to nėra – išskyrus „iStore“ parduotuvę, kurioje irgi daug ko nėra. Pavyzdžiui, jeigu Hulu.com vartotojams iš JAV suteikia galimybę visiškai nemokamai pažiūrėti per televiziją rodomus serialus, tai Lietuvos vartotojams ta pati paslauga neprieinama, o to serialo atsisiuntimas jau yra piratavimas. Teisininko manymu, fundamentaliai neteisinga tai, kad vartotojas Amerikoje tą turinį gauna nemokamai, o už jį Lietuvoje tenka mokėti pinigus. Ir nepamiršti, kad tas turinys mus pasiekia su dvejų ar trejų metų vėlavimu. O jei tas legaliai neprieinamas turinys atsisiunčiamas nelegaliai, tai jau kriminalas.
Paklausus, ar ACTA sutarties įgyvendinimas nepakenks paprastam studentui iš Lietuvos, kuris studijuodamas naudojasi įvairia piratine programine įranga, M. Kiškis atsakė, jog labiau pakenks tai, jog dėl ACTA internetas pabrangs:
„Pakenks netiesiogiai, nes ACTA tikrai pabrangins interneto prieigą. Griežta intelektinės nuosavybės apsauga JAV yra viena iš priežasčių, dėl ko ten interneto prieiga yra kur kas brangesnė nei likusiame pasaulyje, nes interneto tiekėjų įmonėse įsteigtos visokiausios papildomos pareigos. Ir tai daroma savanoriškai. Interneto paslaugų teikėjai viešai deklaruoja: jeigu elgsies kaip nors nelegaliai, tai tavo duomenis perduosime atitinkamoms tarnyboms. Galima rinktis ir kitus interneto paslaugų teikėjus, kurie nieko nestebi, bet jų internetas kainuoja tris kartus daugiau. Mano supratimu, tai yra visiškai sąžininga. Nesąžiningas yra bendras tokios pareigos nustatymas įstatymiškai“.
Daugiau įžvalgų apie ACTA - teisininko tinklaraštyje.
