Psichologai intelektą laiko universaliu psichikos sugebėjimu, kurio pagrindas yra genetiškai nulemta nervų sistemos savybė apdoroti informaciją tam tikru greičiu ir tikslumu. Žmogus gali įgyti žinių ir lavinti įgūdžius, tačiau jų įsisavinimo greitis ir gebėjimas geriausiai juos panaudoti, t. y., intelektas, daugumos mokslininkų manymų, yra nulemti.

JAV nacionalinio mokslinio fondo pranešime teigiama, kad Mičigano universitete dirbę mokslininkai ištyrė intelektualinių gebėjimų ir atminties ryšį ir išsiaiškino, kad vieną iš IQ sudarančių dalių galima didinti treniruojant atmintį.

Dauguma IQ testų pagrįsti dviejų tipų intelekto tikrinimu – „kristalizuoto“ arba išmokto ir lanksčiojo. Šias sąvokas psichologijoje pradėjo naudoti Raymondas Cattellas 1971 m. Lankstusis intelektas reiškia gebėjimą rasti naujų ir netikėtų uždavinių sprendimą, o kristalizuotas – mokėjimą panaudoti įgytas žinias ir patirtį.

Šveicarijos psichologų tyrimas parodė, kad lankstųjį intelektą galima treniruoti. „Daugelis mokslininkų mano, kad neįmanoma padidinti intelekto lygio. Mūsų tyrimas aiškiai parodo, jog tai netiesa. Mūsų smegenys plastiškesnės nei įsivaizduojame“, – teigia S. Jaeggi.

Ji ir jos kolegos mano, kad lygiai taip pat kaip kristalizuotas intelektas susijęs su ilgalaike atmintimi, lankstusis intelektas susijęs su trumpalaike arba operatyvine atmintimi. Trumpalaikė atmintis pagal savo funkcijas panaši į operatyvinę kompiuterio atmintį – joje saugoma informacija, skirta tiesioginiam naudojimui „čia ir dabar“: telefono numeris, kurį reikia dabar surinkti, būtinų pirkinių sąrašas ir pan. Šie duomenys užmirštami, kai jų nebereikia.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją