„Mechaninė palydovo gamybos dalis jau beveik baigta, iš aviacinio aliuminio pagamintas korpusas, komponentai jungiami į vieną visumą. Dabar komanda susitinka atlikti sukimo testų, magnetinės orientacijos bandymų,“ – pasakoja Domantas Bručas, projekto techninės dalies vadovas.
Vos prieš keletą dienų minėtame fakultete buvo tikrinamas ryšys su palydovu: testų metu iš palydovo gaunami signalai magnetometro, akselerometro ir giroskopo pagalba atspindi palydovo poziciją, jo vartimosi ir judėjimo trajektoriją. „Paprasčiau kalbant, šie testai yra būtini norint užtikrinti, kad ir tuomet, kai palydovas bus nematomas plika akimi, komandos nariai apie jį žinos viską. Sklandus ryšys yra būtina sąlyga, kad apie Misijos Lituanica 80 įvykdymą sužinotų ir visa tauta – tai patvirtins pirmieji iš kosmoso atskrieję lietuviški žodžiai,“– aiškina vienas iš palydovo kūrime dalyvaujančių studentų, nuo rudens mechanikos magistrantūroje studijuosiantis Algis Karpavičius.
Jaunuolis palydovo projektui aukojo visą vasarą, tačiau neslepia, kad galimybė nuo „sausos teorijos“ pereiti prie „riebios praktikos“ motyvuoja pakankamai. Artimiausiu metu kartu su kitais komandos nariais jis susitiks atlikti ir kitą, palydovo padėties nustatymui taip pat labai svarbų GPS modulio išbandymą, o kai visos palydovo dalys bus sudėtos, lauks paskutiniai stiprumo – smūgio vibracijų ir kt. testai, rašoma pranešime.
Planuojama, kad palydovas „LitSat-1“ galutinai pabaigtas bus rugsėjo viduryje, o Orbital Cygnus transportinis laivas nuo žemės jį pakels gruodžio 8-ąją. Tai patvirtino už paleidimą į kosmosą atsakingos JAV kompanijos „Nanoracks“ vadovybė, su kuria šią savaitę susitiko Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. Iki pakilimo iš Valopo salos, Johnson Space centre Hjustone, bus atliekami kontroliniai patikrinimai: ar palydovas išsiskleidžia, ar jo elementai nekliūva ir netrukdys paleidimui, ar tvarkinga dokumentacija.
