Tačiau ilgą laiką Žemėje pagrindinė gyvybė buvo violetinė, o kitose planetose taip gali būti ir dabar. Tokią išvadą mokslininkai padarė išnagrinėję įvairių violetinių bakterijų, gyvuojančių Žemėje, spektrą bei augimą skirtingomis sąlygomis.
Šios bakterijos iš tiesų turi įvairių pigmentų – raudonų, rudų, geltonų, violetinių, – kurie giminingi pomidorus ir morkas spalvinantiems. Bakterijos energiją pasigamina naudodamos kitokias fotosintezės reakcijų grandines ir kitokias chlorofilo atmainas, kurioms nebūtina regimoji šviesa, o užtenka infraraudonosios. Todėl Žemėje jos tarpsta tamsiose beorėse terpėse – pelkėse, giliai olose ir panašiai.
Tyrimo autoriai surinko tokių bakterijų pavyzdžių, ištyrė jų chemines bei optines savybes, ir išaugino mėginius skirtingos atmosferos ir apšvietimo sąlygomis laboratorijoje. Paaiškėjo, kad esant sąlygoms, panašioms į tas, kokios turėtų egzistuoti Žemės tipo planetose prie mažų žvaigždžių, šios bakterijos labai sėkmingai vystosi ir nuspalvina aplinką savo daugiau mažiau violetinėmis spalvomis.
Kaip ir žalią, taip ir violetinę spalvą planetai suteikti iš principo gali ir mineralai, tad tyrėjai šiuo metu renka informaciją apie violetinių kristalų spektrą, kad aptikus tokios spalvos planetų būtų galima atskirti gyvybės pėdsakus nuo kitų paaiškinimų.
James Webb teleskopas bei kiti artimiausiu metu pradėsiantys darbą turėtų pajėgti išmatuoti į Žemę panašių planetų paviršiaus atspindžio spektrą; gali būti, kad tada ir aptiksime pirmuosius aiškius biopėdsakus, kurie labai gali būti tiesiog violetinė planetos paviršiaus spalva.
Tyrimo rezultatai publikuojami MNRAS.