Įrodymai susiję su meteoritų chemine sudėtimi bei kilme. Dauguma meteoritų kadaise buvo didesnių asteroidų dalis. Asteroidams formuojantis ir vėstant, įvairūs mineralai juose kristalizavosi skirtingu metu.
Taip pat skirtingu metu sustingo ir skirtingi pavienių elementų izotopai – atmainos su nevienodu neutronų skaičiumi branduolyje.
Taigi tyrinėdami meteoritus, galime išsiaiškinti jų motininių asteroidų istoriją. Būtent tą naujojo tyrimo autoriai ir padarė: ištyrė meteoritus, vadinamus angliniais enstatitais, ir aprašė jų motininio kūno vystymąsi.
Enstatitai siejami su Asteroidų žiede esančiu asteroidu Altoru ir jo šeima – nuolaužomis, kurios atsirado po susidūrimo su kitu kūnu.
Enstatitų cheminė sudėtis labai panaši į Žemės, taigi jie formavosi maždaug tokiu pat atstumu nuo Saulės.
Pirmykštis Altoras ir turėjo formuotis šiose apylinkėse, o į Asteroidų žiedą pateko tik vėliau.
Naudodami skaitmeninius orbitų evoliucijos modelius, tyrėjai nustatė, kad veiksnys, privertęs Altorą taip migruoti, galėjo būti tik didžiųjų planetų migracija.
Pagal izotopinę enstatitų ir Altoro sudėtį galima teigti, jog Žemės apylinkėse jie praleido bent pirmus 60 milijonų metų po Saulės sistemos susiformavimo. Taigi ir didžiųjų planetų migracija prasidėjo ne anksčiau nei tuo metu.
Vėliausias laikas, kai ji galėjo vykti, yra 100 milijonų metų po susiformavimo – tą žinome remdamiesi analogiškais argumentais apie Jupiterio orbitoje skriejančius asteroidus, kuriuos planeta turėjo pasigauti migracijos metu. Tėjos smūgis į Žemę irgi įvyko panašiu laikotarpiu, taigi tikimybė, kad įvykiai susiję tarpusavyje, atrodo labai didelė.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science.