Bendrovės „Rocket Lab“ raketa su palydovu iš Naujosios Zelandijos į 1000 km aukštį pakilo 01:00 val. Lietuvos laiku.
„NASA misija ACS3 simbolizuoja naują kosmoso tyrimų etapą. Džiaugiamės, kad palydovo dizaino ir gamybos procesas buvo patikėtas būtent mums“, – pranešime spaudai teigia „Kongsberg NanoAvionics“ („NanoAvionics“) vadovas Žilvinas Kvedaravičius, ir priduria, kad tai – jau penktasis šiemet kosmosą pasiekęs bendrovės pagamintas palydovas.
Varomoji jėga – saulės šviesa
Demonstracinė NASA misija ACS3 (Advanced Composite Solar Sail System) turi du tikslus. Pirma, ištestuoti naujus susukamus anglies pluošto stiebus, kurie ateityje galėtų tapti statybine medžiaga konstrukcijoms Mėnulio ar Marso kosminėse bazėse.
Antra, išbandyti novatorišką erdvėlaivių varomąją sistemą, naudojančią saulės šviesą. Panašiai kaip vėjo burės varo laivus, taip šiuo atveju varomąja jėga tampa Saulės skleidžiama fotonų energija. Kai fotonai susiduria su bure, palydovas įsibėgėja – vadinasi, nebereikia kitų variklių ir papildomo kuro. Taip varomas erdvėlaivis gali keliauti net ilgus atstumus, kol yra saulės šviesos.
„NanoAvionics“ ACS3 misijai pagamino specialiai pritaikytą, maždaug mikrobangų krosnelės dydžio palydovą, kuriame „supakuota“ 80 kv. metrų burė. Ji pagaminta iš itin lanksčios polimerų ir anglies pluošto medžiagos – net 30 k. plonesnės už žmogaus plauką.
Tvari alternatyva kosminiams manevrams atlikti
Pasiekęs savo vietą kosmose, palydovas pirmiausiai išskleis antenas bei saulės kolektorius. Tada NASA ir „NanoAvionics“ inžinieriai atliks funkcionalumo testus, kurie gali užtrukti net kelias savaites. O kai palydovas bus visiškai paruoštas, burės išsiskleis per maždaug pusę valandos. Palydovo aukštį ir kryptį bus galima keisti – reguliuojant burės kryptį nuo arba Saulės link.
Naujoji technologija gali pakeisti dabar naudojamas brangias ir netvarias varomąsias sistemas ir sudaryti sąlygas ekonomiškai efektyvesnėms kosmoso misijoms tiek Saulės sistemoje, tiek už jos ribų. Todėl šis palydovas atliks daug skirtingų sudėtingų manevrų, kurie bus filmuojami – kad būtų surinkti reikiami duomenys ateityje kurti naujos kartos erdvėlaiviams su dar didesnėmis burėmis.
„Šio palydovo gamybos procesas buvo kupinas įdomių techninių iššūkių. Pavyzdžiui, saulės kolektorių ir antenų vieta turėjo būti parinkta taip, kad netrukdytų burės išskleidimo procesui ir jos funkcijoms. Taip pat reikėjo sugalvoti, kaip suvaldyti didelį inercijos momentą, kurį palyginti mažam palydovui sukuria burė“, – sako „NanoAvionics“ Misijų vystymo departamento vadovas Karolis Kaminskas.
Beje, jei leis oro sąlygos, palydovas po kelių savaičių turėtų būti matomas plika akimi – visiškai išskleistos burės atspindinti medžiaga ryškiu danguje prilygs Sirijaus žvaigždei.
„Palydovas bus matomas pilka akimi kaip ryški žvaigždė danguje, skriejanti nuo vieno horizonto link kito tik Saulei nusileidus, ar prieš pat jai pakylant, kai dangus bus jau tamsus, o palydovas liks apšviestas Saulės iš už horizonto.
Gaila, bet tiksliai pasakyti kada palydovas bus matomas kol kas yra sunku, kadangi palydovo orbita turi sutapti su stebėtojo lokacija būtent tuo metu, kai Saule bus nei per aukštai, nei per žemai ir tuo pačiu palydovą apšvies danguje. Ir tam reikės gerų orų. Geriausiu atveju, tokia proga galėtų pasitaikyti vieną ar porą kartų per savaitę dėl palydovo orbitos. Tačiau kol burė nebus išskleista, tikslesnės datos negalime pasakyti“, – Delfi teigė „Kongsberg NanoAvionics“ („NanoAvionics“) atstovė Ieva Gurvičiūtė.
Palydovo kelionę aplink Žemę bus galima stebėti internetiniame puslapyje https://spaceaware.io/ suvedus palydovo vardą: ACS3.
