Karvių (turinčių paveldimos genetinės medžiagos, perkeltos iš kito organizmo) pienas stiprins imunitetą ir turės antibakterinių savybių, kaip ir moters pienas.
Mokslininkai implantavo žmogaus genų į klonuotus karvių embrionus, paskui implantavo embrionus surogatinėms karvėms ir taip išvedė 300 GM karvių.
Panašiu metodu išvedė avį Dolly.
Šiuo metu atliekami pieno saugumo tyrimai. Gavus vyriausybės leidimą, maistingesnis už karvės pienas bus pradėtas pardavinėti.
Universiteto fermos darbininkai ragavo pieno ir teigė, kad jis saldesnis, intensyvesnio skonio nei galvijų pienas.
Mokslininkai išvedė ir tokią veislę, kuri yra atspari karvių pasiutligei bei genetiškai modifikuotų jaučių veislę, kurių mėsa bus maistingesnė.
Tyrimo vadovas profesorius Li Ningas tvirtina, jog Vakarų šalys be reikalo nerimauja dėl genetinių modifikacijų etiškumo.
„Pasaulyje 1,5 mlrd. žmonių neturi ko valgyti. Mūsų pareiga vystyti mokslą ir technologijas, o ne stabdyti“, – teigė jis.
Priešingai nei Europoje, Kinijoje labai palankiai žiūrima į genetiškai modifikuotą maistą. Visur galima įsigyti genetiškai modifikuoto aliejaus, papajų, pomidorų ir bulvių.
Vyriausybė taip pat yra davusi leidimą auginti vabzdžiams atsparius ryžius ir grūdus, kuriais šeriamos kaulės gauna daugiau maistingų medžiagų.
