Amerikiečių aparatas į Merkurijaus orbitą įskriejo pirmą kartą istorijoje. Tikimasi, kad kitą mėnesį zondas pradės siųsti į Žemę planetos paviršiaus nuotraukas, padarytas iš 193 km aukščio. Amerikos mokslininkai tikisi įminti Merkurijaus magnetinio lauko mįslę bei išsiaiškinti, ar arčiausiai Saulės skriejančios arčiausiai krateriuose bei įdubose yra ledo.

„Messenger“ buvo paleistas 2004 m., jis kainavo 446 mln. JAV dolerių. Automatinė stotis iki Merkurijaus skrido įmantria trajektorija, ir prieš priartėdama prie Merkurijaus, vieną kartą aplenkė Žemę ir du kartus – Venerą, praneša ITAR–TASS.

Šis aparatas yra pirmasis, pasiųstas iš Žemės nuo to laiko, kai aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje amerikiečių zondas „Mariner-10“ praskriejo 200 km atstumu nuo Merkurijaus. Tuo metu aparato jutikliai ištyrė planetos atmosferos sudėtį. Prietaisai parodė, kad Merkurijų gaubiančioje atmosferoje yra silicio, natrio ir net vandens jonų.

Mokslininkai mano, kad šiuos elementus nuo planetos paviršiaus pakėlė saulės vėjas – įkrautų dalelių srautas, bombarduojantis Saulės sistemą.
Merkurijus iš visų planetų skrieja arčiausiai Saulės, todėl saulės vėjas šią planetą veikia stipriausiai. Daugumą atomų, kuriuos pakelia šis vėjas, vėliau sulaiko planetos magnetinis laukas.

Magnetosferą sukuria planetos branduolys, kuris sudaro 60 proc. jos masės. Branduolys veikia ne tik erdvę aplink planetą, bet ir turi didžiulį poveikį planetos gamtovaizdžiui.

Tikimasi, kad kosminis zondas atsiųs detalius Merkurijaus paviršiaus žemėlapius bei surinks daug informacijos apie fizikines bei chemines šios nedidelės planetos savybes.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją