„Microsoft“ šriftas dizaineriams nejuokingas

Jau daugiau kaip dešimtmetį internete vis daugiau grafikos dizainerių ragina uždrausti programinės įrangos gamintojos „Microsoft“ 1994 m. sukurtą „Comic Sans“ šriftą. Nors šis šriftas yra populiarus, o jo naudojimo pavyzdžių galima rasti ir Lietuvos meno galerijose ar prekybos centruose, profesionalius dizainerius pykdo prasta „Comic Sans“ išvaizda bei naudojimas ne pagal paskirtį.

„Comic Sans“ pirmtakas buvo JAV komiksų knygose naudojamas šriftas, tačiau „Microsoft“ dizaineriai jį atnaujimo ir, ko gero, visai to nesitikėdami, ne tik prikėlė jį naujam gyvenimui, bet ir išplėtė šio šrifto naudojimo sritis.

Nesudėtingas ir vaikiškas „Comic Sans“ netruko atsirasti ne tik kvietimuose į vakarėlius, bet ir verslo komunikacijoje. Žinoma, šį šriftą galima panaudoti ir dėl ironijos, pavyzdžiui, rašant atsistatydinimo pareiškimą. Vis dėlto su operacine sistema „Windows 95” išpopuliarėjęs šriftas netrukus sulaukė ir gausaus savo priešininkų būrio, raginančio uždrausti „Comic Sans“.

Kova su vėjo malūnais

„Privalumų „Comic Sans“ neturi, o trūkumai - klaiki, bestuburė išvaizda ir jo naudojimas ne pagal paskirtį. Šis į vaikišką keverzonę panašus šriftas dėl „Microsoft“ tapo prieinamas milijonams ir dėl loginiais būdais nepaaiškinamų priežasčių tapo originalumo sinonimu žmonių sąmonėje“, - DELFI komentuoja grafikos dizaineris Edvardas Kavarskas.

Jis atkreipia dėmesį ir į apgaulingą „Comic Sans“ pavadinimą – daugeliui kokybiškų komiksų naudojami kiti, didesnę struktūrą turintys šriftai. Tačiau šio šrifto naudojimo pavyzdžių galima rasti net ir, pavyzdžiui, Nacionalinėje dailės galerijoje ar prekybos centro „Rimi“ itališkų delikatesų skyriuoje.

„Žmonių pykčio šiam šriftui nėra, atvirkščiai – jie jį myli. Ir aš pats pykčio „Comic Sans“ nebejaučiu, pastaruoju metu komiškos jo panaudojimo situacijos sukelia tik šypsnį. Žinoma, kai jį panaudoja kas nors iš klientų, pravedu „fontologijos“ paskaitą. Vis dėlto ši dešimtmetį vykstanti kova panašėja į kovą su vėjo malūnais“, - kalba E. Kavarskas.

Pasak jo, netgi šrifto panaudojimas ir išplitimas ne pagal pradinę paskirtį nėra problema, jei šriftas tikrai geras. Tarp tokių pavyzdžių dizaineris įvardina Vokietijos standartizacijos instituto sukurtą DIN šriftą, kurį galima pamatyti tiek kelio ženkluose, tiek vakarėlių skrajutėse, o protingai panaudotas abejose situacijose jis atrodo gerai.