Jis teigė, kad reikėtų išsiaiškinti, kokie sutartyje yra numatyti "įpareigojimai interneto paslaugų teikėjams daryti tam tikrą žmonių, paprastai sakant, sekimą".
"Sutartis, nors ir yra labai bendro pobūdžio ir gali būti įgyvendinama labai įvairiais būdais, kai kurie dalykai, esantys toje sutartyje, atrodo nepriimtini. (...) Manau, kad tai reikalauja kruopščios analizės ir kol kas nesu toli gražu įsitikinęs, kad siūlomas modelis yra reikalingas ir neštų vien gerus dalykus", - žurnalistams penktadienį sakė Vyriausybės narys.
Pasak ministro, įvertinti ACTA reikia diskusijose Seime. Be to, R.Šimašius teigė pritariantis nuomonei, kad tam tikri intelektinės nuosavybės apsaugos aspektai gali stabdyti mokslo vystymąsi.
"Kuo toliau, tuo labiau žmonija naudoja įvairias technologijas ir, kai tos technologijos atsiduria tik vienos ar kitos kompanijos rankose ir nebegalima jų toliau plėtoti ar naudoti tam tikrais būdais, aišku tai labai apriboja galimybes naudotis tokiomis technologijomis platesniems sluoksniams ir netgi, kai kuriais atvejais apriboja mokslinę plėtrą. Yra tokia nuomonė ir aš manau, kad ji yra ganėtinai teisinga, kad intelektinės nuosavybės pramonė yra daugiau skirta jos apsaugai, o ne mokslo tyrimų skatinimui", - teigė teisingumo ministras.
Opozicinė partijos "Tvarka ir teisingumas" parlamentinė frakcija ketvirtadienį paskelbė pradėjusi rinkti parlamentarų parašus, kad būtų užkirstas kelias ACTA ratifikavimui Seime.
Prieš ACTA pasisako ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri po šiuo susitarimu mato grėsmę genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimo leidimui Lietuvoje. Partija paskelbė dalyvausianti šeštadienį sostinėje planuojamoje akcijoje prieš minėtą susitarimą.
Susitarimą dėl kovos su klastojimu praėjusių metų spalį pasirašė Jungtinės Valstijos, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja.
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nebuvo pasirašiusios šio susitarimo, kol nebuvo atliktos vidinės ES procedūros. Sausio 26 dieną Europos Sąjungos vardu susitarimą 22 Bendrijos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, susitarimu buvo sukurta tarptautinė sistema, padėsianti šalims veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.
Dėl šios sutarties kaimyninėje Lenkijoje kilo dideli protestai. Protesto akcijos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, planuojamos šeštadienį.